Ieškinyje reikalaujama kompensuoti 1,1 mlrd. eurų nuostolius, kuriuos patyrė buvęs Lietuvos banko "Snoras" akcininkas Vladimiras Antonovas, dėl to, kad 2011 metais Lietuvos vyriausybė nacionalizavo banką. Tuo metu Lietuvos finansų ministrės pareigas ėjo dabartinė rinkimų į Lietuvos prezidentus favoritė — konservatorė Ingrida Šimonytė.
Dar vienas debesis pakibo virš Lietuvos biudžeto ir reputacijos. Vilniui gali tekti sumokėti milžinišką sumą — daugiau nei vieną milijardą eurų. Ieškinį pateikė Rusijos investuotojų apsaugos fondas buvusių banko "Snoras", kuriam Lietuvos valdžios institucijos atliko bankroto procedūrą, savininkų vardu.
Pirmąjį ieškinį, pateiktą Rusijos teismuose, Vilnius dėl politinių priežasčių atmetė. Neva Lietuva nepasitiki Rusijos teismų jurisdikcija. Nepasitikite? Gerai, tuomet galėsite paaiškinti Prancūzijos teisėjams, kokiu pagrindu vienas iš stipriausių Lietuvos bankų tuo metu buvo sunaikintas.
"Sputnik Lietuva" jau rašė, kaip vienas iš didžiausių tuo metu Lietuvos bankų — "Snoras", priklausęs Rusijos verslininkui Vladimirui Antonovui (68 proc.) ir lietuviui Raimondui Baranauskui (25 proc.), — buvo bankrutavo ir buvo nacionalizuotas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Nors įvardyta bankroto priežastis — beveik pusės milijardo eurų vertės vertybinių popierių trūkumas. "Snoro" bankrotas sukėlė tarptautinį skandalą, nes šis bankas turėjo platų filialų ir dukterinių bankų tinklą ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.
Proceso su "Snoru" metu išaiškėjo politinės korupcijos faktai aukštesnėse valdžios grandyse. Garsiausi iš jų buvo susiję su Seimo pirmininkės, konservatorių partijos narės Irenos Degutienės giminaičiais (sūnumi ir vyru). Šiame skandale mirgėjo ir kai kurių Lietuvos vyriausybės narių, vadovaujamų konservatorių, pavardės.
Verta prisiminti, kad dabartinė rinkimų dėl prezidento posto lyderė, buvusi Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė taip pat pridėjo ranką prie šio paslaptingo bankroto. Taip pat prisiminkime, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat buvo ne tik Lietuvos finansų ministrė (2001-2004), bet ir visos Europos Sąjungos finansų ir biudžeto komisarė (2004–2009 m.). Taigi, finansų klausimais ir Ingridai Šimonytei, ir Daliai Grybauskaitėi nėra lygių.
O "Snoro" bankroto pradžia yra labai įdomi. Prašydamas neatskleisti pavardės vienas iš Baltijos šalių bankų analitikų leidiniui "Sputnik Lietuva" papasakojo apie kai kuriuos bankų veiklos sunkumus.
Bankininkai dažnai apkaltinami viršijant leistinas likvidumo normas ir lėšų trūkumu indėlių nutekėjimo atveju. Tačiau beveik visi pasaulio bankai leidžia tokią savivalę, kai reikia "prasukti" didelį sandorį. Ir visi apie tai žino. Būtent tai yra didelių pinigų rizika. Kitas dalykas yra tas, kad vieniems tai leidžiama, o kiti gali brangiai už tai sumokėti. Ir jei gaunamas "politinis užsakymas", toks bankas bus "gaudomas" per tokias rizikingas operacijas bankininkystės veiklos įstatymo požiūriu.
2011 metų pavasarį Švedijos valdžios institucijos oficialiai leido pagrindiniam "Snoro" akcininkui Vladimirui Antonovui įsigyti didelę bendrovės "Spyker Cars N.V." akcijų dalį. Bendrovė yra "Auto Giant Saab" savininkė. Tuo metu įsigyti Švedijos automobilių pramonės gigantą ketino ir amerikiečių koncernas "General Motors". Įdomus sutapimas.
Gali būti, kad Antonovui reikėjo lėšų, ne tik asmeninių, bet ir pasiskolintų, kad galėtų atlikti šį sandorį. Ir tada jis buvo sugautas Lietuvoje.
"Snoro" bankroto skandalas buvo garsus. Antonovas ir antras pagrindinis akcininkas — Raimondas Baranauskas — turėjo pabėgti į Angliją, o 2015 m., po Londono teismo sprendimo juos išduoti Lietuvai, jis persikėlė į Rusiją. Jų nebuvimo metu vietiniai ir tarptautiniai grobuonys sukapojo "Snorą" į gabalus. Beje, didžioji "Snoro" klientų dalis priklausė Švedijos bankams — "SEB", "Swedbank" ir "DNB Nord". Įdomi kombinacija.
Tikėtina, kad Paryžiaus tarptautinių prekybos rūmų arbitražo teismas kaip liudininkus apklaus ir pagrindinius veikėjus "Snoro" bankroto metu. Galimai, Lietuvos valdžios institucijos bus įtariamos dėl šališkumo. Vis dėlto Prancūzija yra viena didžiausių ES šalių, kurių įstatymai yra privalomi Lietuvai.
Liudyti gali būti pakviestas ilgametis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, 2008-2011 metų premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Įdomu bus Paryžiaus teisėjams sužinoti ir apie Dalios Grybauskaitės vaidmenį šioje skandalingoje bankroto byloje.
Apskritai, šis procesas turi būti labai garsus ir, galbūt, atneš didelių nemalonumų Lietuvai. Esamos valdžios institucijos suvokia situacijos rimtumą. Gavęs pranešimą apie ieškinį artimiausiomis dienomis, Biudžeto ir finansų komitetas aptars situaciją su Lietuvos banko ir Finansų ministerijos atstovais.
Bus peržiūrėti ne tik finansinių žinybų, bet ir Generalinės prokuratūros archyvai. O tuose archyvuose galima rasti tokių faktų, kurie bus pražūtingi ne tik dabartinei prezidentei, bet ir visai konservatorių "grietinėlei".
Jei Ingrida Šimonytė bus išrinkta naująja Lietuvos prezidente, archyvai ir procesai Paryžiaus teisme gali būti priežastis... apkaltai. Kaip jums patinka šios perspektyvos?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.