VILNIUS, gegužės 17 — Sputnik. Estijoje baigėsi NATO karinės pratybos "Pavasario audra". Jos vyko nuo balandžio 29 dienos iki gegužės 17 dienos, jose dalyvavo daugiau kaip devyni tūkstančiai karių iš 17 valstybių.
Kaip pažymėjo Estijos gynybos pajėgų vadas generolas majoras Martinas Cheremas, pratybų metu neįvyko nė vienas nelaimingas atsitikimas, o kariai daug ko išmoko. Jo žodžius cituoja Estijos gynybos pajėgų būstinės spaudos tarnyba.
Interviu Sputnik Lietuva Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos profesorius Vladimiras Kozinas pareiškė, kad visos pratybos Baltijos šalių teritorijoje yra agresyvaus ir puolamojo pobūdžio.
"Ten nėra jokių gynybinių operacijų, bet puolimo — žinoma, Estija nėra prieš Latviją, Lietuvą ir atvirkščiai, bet prieš Rusijos Federaciją. Visos šios valstybės aktyviai dalyvauja tokiose pratybose kaip valstybės, kurios jau senai tapo visateisėmis Aljanso narėmis, ir į pratybas savo teritorijoje įtraukiami ne tik savi ginkluotųjų pajėgų, bet ir kitų valstybių — NATO narių kontingentai", — pasakė ekspertas.
NATO karinių pajėgų didinimas
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos.
Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu "BBC" pareiškė, kad Aljansas nemato tiesioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, mes nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — taip pat pažymėjo Stoltenbergas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota susiklosčiusia situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremlius teigia, kad tušti, nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.