Vilnius, Ryga ir Talinas nesiima jokių veiksmų, kad išvengtų tokio likimo.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos Ginklų neplatinimo ir kontrolės departamento direktorius Vladimiras Jermakovas gegužės 14 dieną sakė, kad branduolinių ginklų dislokavimas Amerikos valdžios institucijų nurodymu Europoje ― pasirengimas jį panaudoti: "Kai kurios šalys, priklausančios nuo Vašingtono, apsimeta, kad nieko nevyksta, ar bijo net pagalvoti apie tai, kad XXI amžiuje Europoje vyksta pasirengimas naudoti branduolinius ginklus, dalyvaujant nebranduolinėms valstybėms".
Anksčiau Pentagono vadovo pavaduotojas Davidas Trachtenbergas paaiškino būtinybę sukurti mažos galios branduolinį ginklą "dėl Rusijos keliamos grėsmės", Lenkijos generolas Valdemaras Skšipčakas neatmetė galimybės, kad Rusijai bus suduotas branduolinis smūgis, o JAV strateginiai bombonešiai B-52H imitavo raketų ir bombų smūgius Rusijos Baltijos jūros laivynui.
Kaip ten bebūtų, kaip ir XXI a. karuose, aukštųjų technologijų ir naujų rūšių ginklai sutrumpins kovos veiksmų laiką iki kelių valandų ar dienų. Pentagonas mato savo technologinio (strateginio) pranašumo perspektyvą. O Baltijos šalys yra beveik ideali NATO karių ir ginkluotės dislokavimo vieta. Šiaurės Atlanto aljanso narės, esančios arčiausiai Rusijos Federacijos, — Latvija ir Estija — yra 600 kilometrų nuo Maskvos Kremliaus atstumu (senųjų "Pershing-2" raketų skrydžio laikas yra ne daugiau kaip trys minutės).
Estija
Kokiu tikslu daugiafunkciai smogiamieji lėktuvai, galintys nešti branduolinius ginklus, dislokuojami Estijos Emario oro bazėje, 200 kilometrų nuo Rusijos sienos? JAV pirmą kartą prieš dvejus metus išsiuntė Estijai du naikintuvus F-35 ir planuoja Europoje nuo 2020 metų įdiegti nuolatinį šių naikintuvų buvimą. Net Vakarų žiniasklaida tai laiko provokacija, nes smūgiuojančios pajėgos, kaip taisyklė, kaupiamos ketinant pulti.
Estijos Emario oro bazė laikoma didžiausia NATO baze Baltijos šalyse. Ji gali priimti visų tipų kovinius ir transporto orlaivius, įskaitant JAV strateginius bombonešius. Be to, Amerikos generolams reikia "turėti kuo daugiau didelio tikslumo, gerai apsaugotų puolamųjų tolimojo nuotolio ginklų", kad galėtų "atakuoti naujuosius Maskvos bastionus Baltijos regione".
2016 metų Varšuvos aukščiausiojo lygio susitikime priimtu sprendimu, NATO batalionai po 1 200 karių yra dislokuoti Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Estijos teritorijoje kontingento pagrindas yra britai, daugiau nei 800 karių. Taip Estija virto didžiuliu poligonu, kur amerikiečių vadai kuria savižudiško karo su Rusija scenarijų. Jau praėjus metams po to, kai pirmasis NATO užsienio padalinys buvo perkeltas į Estiją, šios šalies piliečių gyvenimo sąlygos tapo pastebimai pavojingesnės.
Latvija
Užsienio kariuomenės buvimas kompaktiškoje Latvijoje ir proamerikietiško karinio bloko buvimas taikioje Europoje didina ginkluotų konfliktų tikimybę, nes kiekviena sistema yra įsipareigojusi plėtoti struktūrinę ir operatyvinę plėtrą.
Praėjusiais metais Latvija ir Lietuva pasivijo Estiją pagal išlaidas gynybai, o dabar visos trys Baltijos šalys skiria ne mažiau kaip du procentus BVP karinei parengčiai gerinti, o tai prisideda prie pasaulinio tarpkontinentinio karo skatinimo.
Aljanso naikintuvai ištisus mėnesius manevruoja 150-200 metrų aukštyje. Tokia taktika naudojama ne šalies oro sienų apsaugai, bet tam, kad pažeistų priešo priešlėktuvinės gynybos sistemą. Nuo Latvijos sienos iki Maskvos — tik pusvalandis skrydžio naikintuvu, 600 kilometrų.
Neturtingos Baltijos šalys negali sau leisti pirkti naikintuvų. JAV ir NATO turi daug orlaivių, belieka tik iš naujo rekonstruoti nuo sovietmečio likusius oro uostus ir aerodromus. Pavyzdžiui, Latvijos Lielvarde per dešimtmetį išleista daugiau nei 100 milijonų dolerių. Apskritai, Vašingtonas panaudojo 170 milijonų eurų karinės infrastruktūros plėtrai respublikoje, įskaitant reikšmingą karinės infrastruktūros plėtrą Adažiuose. Briuselyje planuojama Latvijos gynybai investuoti 71 mln. eurų iki 2021 m. Neregėtas dosnumas.
Atliekant pratybas Latvijoje, specialiai apmokytas ir aprūpintas Aljanso karinis personalas reguliariai rengia daugiašalių karių grupuotės dislokavimą konflikto zonoje. Tiesą sakant, tai yra ES nesankcionuotas "karinis Šengenas". Juk Pentagonas ne šiaip sau laiko pusę savo karinių bazių (350) Europoje. Ir daugiau nei 40 jų priklauso JAV. Strateginiuose objektuose vietoje 13 penkių Europos šalių įgulų yra 60 000 JAV kariuomenės personalo ir yra saugomos didžiulės ginklų atsargos, tame tarpe ir 150 branduolinių bombų Ramšteino oro bazėje.
Lietuva
Vilnius stengiasi neatsilikti nuo vyresniųjų partnerių ir patekti į Aljanso lyderių pagal išlaidas gynybai dešimtuką. Lietuvos kariuomenės skaičius viršija 18 tūkst. žmonių, kas tris kartus viršija Estijos ar Latvijos rodiklius. 2017 metais Lietuvos Seimas patvirtino karinių darbuotojų skaičiaus padidinimą 20 proc. ― iki 2023 metų jų bus iki 26,25 tūkst. žmonių.
Lietuva, ko gero, palaiko agresyviausią antirusišką poziciją visoje ES. Dabartinė respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą ragino Jungtines Amerikos Valstijas visam laikui dislokuoti smogiamuosius ginklus ir priešlėktuvinių raketų sistemas "Patriot" Lietuvos žemėje. Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina sukūrė karinę brigadą LITPOLUKRBRIG. Jei Vašingtonas pasiūlytų Vilniui Lietuvos teritorijoje dislokuoti dvi dešimtis Amerikos branduolinių užtaisų, manau, kad tai sukeltų entuziazmo priepuolį.
Nepaisant to, tolimojo nuotolio JAV ginklų kaupimas neužtikrina sustiprintos Baltijos šalių gynybos. Tai ― pasirengimas karinėms operacijoms Rusijos teritorijoje. Bet koks branduolinių ginklų panaudojimas prieš Rusiją ar jos sąjungininkus, nepaisant jėgos ar tikslumo, sukels Rusijos branduolinį atsaką per visą JAV ir NATO karinę-politinę ir karinę pramoninę infrastruktūrą.
Rusijos karo doktrina skelbia teisę naudoti branduolinius ginklus agresijos prieš Rusijos Federaciją atveju, naudojant net tradicinius ginklus, kai gresia pavojus valstybei. Rusijos doktrina nenustato prioritetų ar naudojimo linijų, o jei JAV branduoliniai ginklai kelia grėsmę Maskvai Baltijos kryptimi, prevencinės priemonės gali tapti neišvengiama tikrove.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
