Estijos prezidentė palygino Europos Sąjungą su povandeniniu laivu

Pasak Estijos prezidentės, ES paramos teikimas pasiekė aukščiausią lygį per daugelį metų ir niekas, išskyrus JK, nenori palikti šio "povandeninio laivo"
Sputnik

VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Norėdama apibrėžti dabartinę padėtį ES, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, kalbėdama Lenaro Merio vardo konferencijos metu, panaudojo neįprastus palyginimus jūros tema, rašo Sputnik Estija.

Rusijos URM: Estijos teritorinės pretenzijos peržengia visas ribas

Pasak jos, padėtis Europos Sąjungoje dabar primena povandeninį laivą, kai matomumas po vandeniu yra ribotas, tačiau dėl gero vandens laidumo įvairūs balsai skamba vis garsiau ir garsiau. Pažymėtina, kad Kaljulaid tai pasakė, stovėdama prie tikro povandeninio laivo "Lembit", nes konferencija vyko Estijos jūrų muziejuje.

Ji pažymėjo, kad triukšmas Europoje gali sukelti artėjančios audros įspūdį, bet bijoti neverta — jos nebus. Valstybės vadovė paaiškino savo žodžius sakydama, kad, jos nuomone, šiuo metu ES parama pasiekė aukščiausią lygį per ketvirtį amžiaus.

"Be Didžiosios Britanijos, niekas nenori palikti šio povandeninio laivo, be to, atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių prisijungti prie mūsų", — kalbėjo Kaljulaid.

Estijos prezidentė taip pat priminė, kad dabar yra suformuota tarptautinių santykių ir teisės sistema, sukurtas kolektyvinės gynybos mechanizmas NATO. Viso to nebuvo 1939 metais, kai Estija, palikta be sąjungininkų paramos, buvo priversta priimti sudėtingus sprendimus, pabrėžė Kersti Kaljulaid.

Be diskusijų apie Rusiją — nė žingsnio

Lenarto Merio vardo tarptautinė konferencija Taline vyksta gegužės 17-19 dienomis. Šiais metais ji pavadinta "Viena praeitis, daug ateičių". Kasmet renginyje dalyvauja Vakarų politikai ir ekspertai iš viso pasaulio, kurie aptaria neatidėliotinus pasaulio užsienio politikos, gynybos ir saugumo klausimus.

Estijos prezidentę nustebino Lietuvos reakcija į jos susitikimą su Putinu

Estijos organizatorių pastangomis, pastaraisiais metais konferencija laikosi priešiškos Rusijai politikos. "Putino režimas", "kleptokratija" — ne tik "Rusijos ir Ukrainos problema". Rusijos "ekonominis nuosmukis" yra tik dalis temų, kurios aptariamos šiais metais.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nekelia grėsmės Baltijos šalims. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, po to, kai Estija, Latvija ir Lietuva prisijungė prie NATO, šios valstybės tapo rusofobijos lyderėmis Vakarų pasaulyje.