VILNIUS, gegužės 16 — Sputnik. Estijos vidaus reikalų ministro pareiškimai, jog Rusija tariamai dar negrąžino dalies teritorijos Estijai, yra nepriimtini ir provokuojantys, rašo RIA Novosti su nuoroda į Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą.
Anksčiau Estijos vidaus reikalų ministras ir nacionalistinės Konservatyviosios liaudies partijos (EKRE) vadovas Martas Helmė sakė, kad Rusija tariamai vis dar negrąžino Estijai 5,2% respublikos teritorijos.
EKRE partija, kuri yra valdančiosios koalicijos dalis, prieštarauja pasienio sutarties su Rusija ratifikavimui, tvirtindama, kad pagal šį dokumentą Rusijai atitenka teritorija už Narvos ir dalis Pečiorų.
"Šie provokuojantys išpuoliai, iš esmės turintys teritorinių pretenzijų Rusijai, yra visiškai nepriimtini. Akivaizdu, kad ne visi Estijoje palaiko geros kaimynystės su mūsų šalimi idėją. Priešingai, yra noras sugadinti bet kokį pozityvų reiškinį, numatomą dvišaliuose santykiuose", — sakoma Zacharovos atsakyme į žiniasklaidos klausimą, paskelbtą Rusijos užsienio reikalų ministerijos svetainėje.
Zacharova pažymėjo, kad "ko gero, Taline vis dar kyla painiava, susijusi su naujosios vyriausybės darbo pradžia, priešrinkiminės aistros šalies viduje vis nenurimsta".
"Esame pasiruošę laukti ir išgirsti daugiau blaivių sprendimų. Rusijos pozicija gerai žinoma: Tartu sutartis jau seniai yra istorija. Jos galiojimas, kaip ir kitos tarptautinės sutartys, kurias Estija turėjo, įskaitant ir Sovietų Rusiją 1920–1940 metais, nutrūko 1940 metų rugpjūčio mėnesį Estijai įstojus į TSRS. Mums ši tema uždaryta visiems laikams. Kalbėdami į Rusijos ir Estijos pasienio sutartis, norėtume pabrėžti, kad abi valstybės yra suinteresuotos jų įsigaliojimu. Jas pasirašant 2014 metais buvo aptarta, kad norint paskatinti ratifikavimo procesą, būtina užtikrinti įprastą nekonfliktinę atmosferą tarp šalių, o Estijos pusė turėtų vykdyti savo ratifikavimo darbų dalį be jokių politinių "priedų, sąlygų ir išlygų", — pridūrė ji.
Pasak diplomatės, tik toks požiūris leis padaryti pažangą plėtojant Rusijos ir Estijos santykius.
Pagal Tartu taikos sutartį tarp Estijos ir Sovietų Rusijos, pasirašytą 1920 metais, dalis iš pradžių buvusių Rusijos žemių — Ivangorodas su gretimu regionu (dabar — Leningrado srities Ivangorodas) ir didžioji dalis Pečiorų teritorijos (dabar Pskovo regiono Pečiorų rajonas) — atiteko Estijai. 1944 metais šios teritorijos buvo grąžintos Rusijos TFSR. Maskva mano, kad Tartu sutartis yra istorinis dokumentas, neturintis juridinės galios.
Pasienio sutartis buvo pasirašyta 2005 metais. Vykdydamas ratifikavimo procedūras, Talinas vienašališkai į atitinkamą įstatymą įtraukė preambulę, kurioje yra nuorodos į negaliojančią 1920 metų Tartu taikos sutartį tarp Estijos ir Sovietų Rusijos. Maskva tai traktavo kaip galimybę ateityje pareikšti teritorinius reikalavimus Rusijai, todėl Rusijos Federacijos parašas po susitarimu buvo atšauktas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir tuometinis Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paet 2014 metų vasario 18 dieną Maskvoje pasirašė naujas sutartis dėl Rusijos ir Estijos sienos bei jūrų erdvių ribų Narvoje ir Suomijos įlankoje. Jie pridūrė, kad šalys neturi viena kitai teritorinių pretenzijų, o sutartys yra susijusios tik su sienų problemų sprendimu. Dokumentai buvo išsiųsti ratifikuoti Rusijos Federacijos Valstybinei Dūmai ir Estijos parlamentui.
