Prezidentė Dalia Grybauskaitė tuomet sakė besidžiaugianti, kad nuo Vilniaus Žaliojo tilto nuimtos sovietinės skulptūros. "Šiaip tai aš džiaugiuosi, kad jų ten nėra ― tai mano asmeninė pilietinė pozicija", ― pabrėžė Jos Ekscelencija.
Paminklams griauti didelio proto nereikia, bet ir šiandien kai kam jo pritrūksta jiems atrinkti, pritaikyti ir tausoti. Reikia baimintis, kad tai vyksta ir dėl paminklo Petrui Cvirkai. Ypač toji baimė išauga, kai susiduri su tam tikro tipo žmonėmis, kurie turi valdžią, bet stokoja įžvalgumo. Švelniai tariant.
Kvailas žmogus nėra tas, kuris kažko nežino, kvailas yra tas, kuris negali būti išmokytas. Tai uždaro mąstymo būdas, kuriam būdingas nenoras žinoti. Gali būti labai apsiskaitęs, net sumanus, bet vis tiek kvailas, nes kvailumas nėra žinių stoka. Kvailumas yra tam tikra saviapgaulės forma. O jeigu jį dar pastiprina demonstratyvi "asmenine pilietinė pozicija"...
Vis dėlto nebūkime tokios beviltiškos nuomonės apie žmones, kuriems būdinga "tam tikra saviapgaulės forma". Gal jiems galėtų padėti neurochirurgai?
Uždrausti viską
Bet mums patiems stengiamasi perdaryti smegenis. Ne, ne tiesiogiai, ne fiziškai. Kol kas tik draudimais ir "praplovimais".
Tikėkimės, kad artimiausiu laiku neuždarys Vilniaus Antakalnio kapinių, neapribos jų lankymo. Čia palaidoti įvairių tautybių Antrojo pasaulinio karo kariai, Tarybų Lietuvos laikais sukurtas paminklas kariams, palaidota daug to meto politinių veikėjų.
Tikėkimės, kad neuždraus ir Saulės, kuri kiekvieną rytą pateka iš rytų. O rytuose ― grėsmė mūsų protams! Saulės neuždraus net Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas su Audroniumi Ažubaliu. Bet naujienų agentūrą Sputnik gali. Uždarymo procesą jau pradėjo. Apie tai jau išplatino pranešimą spaudai bei pasigyrė savo Facebook draugams. Ir Amerika jiems padės. Ar padės?
Lietuvos istorijos perrašymas
Pakeliui dar perrašoma Lietuvos naujausioji istorija. Pasitelkiant kiną. Kaip kažkada sakė garsusis revoliucionierius Vladimiras Iljičius Leninas, "Svarbiausias iš visų menų mums yra kinas".
Per Lietuvos nacionalinę televiziją sekmadienio vakarais pradėta rodyti ketvirtoji TV epo "Laisvės kaina" serialo dalis, pasakojanti apie Sąjūdžio gimimą.
"Ketvirtoji epo dalis "Sąjūdis" prasideda 1988-aisiais. Visi jaučia, kad kažkas artėja, tačiau dar bijo įvardinti, kas. Rodos, kad tai, apie ką buvo galima tik pasvajoti, jau po truputį tampa apčiuopiama. Žodis "laisvė" gali virsti kūnu. Tuo nepatenkinta Maskva imasi drastiškų priemonių tam, kad užgniaužtų galvą keliančių intelektualų veiklą, iš kurios gimė Lietuvą į priekį vedęs Sąjūdis. Nujausdama apie galimą geležiniu, kruvinu kumščiu valdytos valstybės žlugimą, Maskva Lietuvon siunčia savo agentą, turintį pranešti saugumo struktūroms apie vis drąsesnių lietuvių veiklą", ― taip filmo siužetą pristatė jo režisierius ir aktorius Saulius Balandis.
Tačiau šio kino "menas" sulaukė neigiamos reakcijos. Nes esame dar gyvi "Sąjūdžio" istorijos liudininkai. Ir mūsų smegenys dar gyvos. Į šio kino "meną" sureaguota ir socialiniame tinkle Facebook.
Tomas Baranauskas: "Vakar vakare pažiūrėjau dvi serialo "Laisvės kaina. Sąjūdis" serijas, todėl nuotaika slogi. Jeigu apie Sąjūdžio laikus jau galima statyti tokį neįsivaizduojamą kliedesį, vadinasi, tai - tokie neatmenami laikai... Jaučiuosi pasenęs...".
Vytautas Landsbergis: "GAILA ŽMONIŲ ir VALSTYBĖS. Pasižiūrėjau antrą seriją.Tariamo filmo tariamai apie Sąjūdį. Daugiau nežiūrėsiu. Gaila laiko. Ir gaila žmonių. Vis dėlto profai neturėtų dalyvauti nesąmonėse net už pinigus. Beje, už kieno pinigus? Mokesčių mokėtojai turėtų nepritarti. Seniau tai vadindavom chaltūra".
Jonas Balčiūnas: "Bandžiau žiūrėti tą serialo dali, apie kuria kalba gerb. Landsbergis. Belieka tik pritarti. Kažkokie mediniai siužetai ir dialogai. Sąjūdžiu nedvelkia nei iš tolo. Netikiu, kad to nemato profesionalai. Gal čia tos pačios LRT ligos apraiškos, kai tiesiog reikia paimti valdiškus pinigus, nesukant daug galvos, ką už tai gauna juos mokantys. Juk visi savi, niekas nekritikuos. Šios srities žmonės puikiai įsisavino, kas čia bosas. Kritikuoti gali nebent tie, kas duoną valgo ne iš šios šėryklos. O, tokių nuomonė jiems nerūpi".
Pirmasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio vadovas, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis nusivylė ne tik "chaltūra" ― patriarchas, atrodo, yra nusivylęs ir savo auklėtiniais Laurynu Kasčiūnu ir Audroniumi Ažubaliu. Nebesuvaldo ir savo anūko, Konservatorių partijos pirmininko Gabrieliaus, kuris savo energiją eikvoja kovai su raudona spalva ir "Adidas".
Ką pasėsi, tą ir pjausi, sako lietuvių liaudies patarlė, profesoriau.
Autorius nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija