VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija įvertino Lietuvos konservatorių prašymą uždrausti prieigą prie informacijos agentūros Sputnik Lietuva interneto svetainės. Pranešimą paskelbė ministerijos spaudos tarnyba.
"Lietuvoje tęsiasi kampanija, diskriminuojanti Rusijos žiniasklaidą, o agentūra "Sputnik", kuri teisiškai vykdo savo veiklą šalyje ir laikosi aukštų žurnalistikos standartų, išvis persekiojama", — teigiama komentare.
Ministerija pabrėžė, kad tokie veiksmai šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir yra nepriimtini šiuolaikinėje civilizuotoje visuomenėje.
Užsienio reikalų ministerija paragino tarptautinę bendruomenę reaguoti į incidentą. Visų pirma, ministerija kreipėsi į ESBO atstovą žiniasklaidos laisvės ir žmogaus teisių organizacijų klausimais.
"Be to, norėtųsi išgirsti Briuselio vertinimus apie tai, kaip toks atviras Lietuvos pasityčiojimu iš žodžio ir žiniasklaidos laisvės atitinka Europos bendrąsias demokratines vertybes, kuriomis taip didžiuojasi Europos Sąjunga", — sakė diplomatai.
Antradienį Seimo konservatorių frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas paragino duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę Lietuvos Respublikos teritorijoje pasiekti "Sputnik" grupės interneto svetaines. Jų nuomone, agentūros paskelbti straipsniai "iškraipo" Lietuvos politikos realybę, taip pat vadinamųjų Lietuvos "partizanų" istoriją.
Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius Timuras Šafiras pažymėjo, kad Vilnius negalės "užčiaupti" Rusijos žiniasklaidos. Jis pabrėžė, kad parlamentarų veikla yra dar vienas bandymas daryti spaudimą Rusijos žurnalistų laisvei.
"Sputnik Lietuva" vyriausiojo redaktoriaus sulaikymas Vilniaus oro uoste
Šių metų gegužės 28 dieną "Sputnik Lietuva" vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, praėjus dviem dienoms po antrojo prezidento rinkimų turo, kuriame laimėjo nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis buvo apieškotas ir apklaustas, o tada jam buvo įteiktas dokumentas, kuriame buvo pasakyta, kad jis kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui". Žurnalistas, Latvijos pilietis, buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą, jam uždrausta atvykti į Lietuvą penkerius metus.
Pasak Kasemo, apklausos metu Lietuvos tarnybų atstovai uždavinėjo klausimus apie agentūros darbą, ypač juos domino informacijos šaltiniai. Sputnik Lietuva buvo viena iš nedaugelio žiniasklaidos priemonių už Lietuvos ribų, kuri išsamiai apžvelgė tiek abu prezidento rinkimų turus, tiek referendumus, tiek rinkimus į EP.
Kasemas mano, kad jo sulaikymas yra "apgalvota Lietuvos specialiųjų tarnybų akcija".
Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Vilniaus veiksmai rodo realią žodžio laisvės vertę Lietuvoje. Ministerija pareikalavo, kad Lietuvos valdžios institucijos sustabdytų griežtas provokacijas prieš Rusijos žiniasklaidos atstovus, kurie atlieka savo profesinę pareigą.
Kai kuriose Vakarų šalyse, ypač Baltijos valstybėse, vyksta didelio masto kampanija prieš Rusijos žiniasklaidą.
Baltijos šalys reguliariai draudžia transliuoti Rusijos televizijos kanalus, grindžia savo sprendimus tuo, kad laidos pateikia "neteisingą" požiūrį į įvykius. Be to, Baltijos respublikų vadovybė riboja žurnalistų prieigą prie oficialių renginių ir sudaro kitas kliūtis.
Vienas iš paskutinių Rusijos žiniasklaidos priespaudos Lietuvoje pavyzdžių yra atsisakymas leisti žurnalistams dalyvauti teismo posėdyje, kai buvo skelbiamas nuosprendis "Sausio 13-osios" byloje. Lietuvos valdžios atsisakė suteikti leidimą "Pervyj kanal", RT, RIA Novosyi ir leidiniui "Izvestija".
Vilniaus veiksmus pasmerkė Europos žurnalistų federacija (EFJ). ESBO atstovas žiniasklaidos klausimais Arlemas Deziras pabrėžė, kad Sputnik padėtis Baltijos šalyse yra nepriimtina.
