VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Lietuvos gyventojai pradėjo aktyviai kreiptis dėl nemokamų elektroninių vizų į Kaliningrado sritį, tačiau ši situacija kelia nerimą Lietuvos valdžios institucijoms, kurios jau daugelį metų gąsdina žmones istorijomis apie "Rusijos grėsmę", rašo "Rubaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.
Elektroninės vizos į Kaliningrado sritį pradėjo veikti nuo liepos 1 dienos. Jas gali nemokamai įsigyti 53 šalių, įskaitant Baltijos šalis ir Lenkiją, piliečiai.
Kaimyninių šalių gyventojai pradėjo aktyviai naudotis šia galimybe.
Kaip pabrėžė Kaliningrado srities kultūros ir turizmo ministras Andrejus Jermakas, didžiausias paraiškų skaičius buvo gautas iš Lietuvos, taip pat neatsiliko Vokietija ir Norvegija. Pasak jo, regiono valdžios institucijos tokio aktyvumo nesitikėjo.
Tačiau kaimyninėje Lietuvoje dėl to entuziazmu netrykštama, rašo autorius. Jis priminė, kad prieš įvedant supaprastintą vizų režimą Baltijos Respublikos valdžios institucijos įspėjo gyventojus, kad "elektroninė viza yra nesaugus dalykas, o lietuviai turėtų tris kartus pagalvoti prieš prisijungdami prie "militarizuoto Kaliningrado".
Konservatorius, garsus dėl savo rusofobinės pozicijos, Laurynas Kasčiūnas sakė, kad "Rusijos specialiosios tarnybos atidžiai išstudijuoja tuos žmones, kurie aplanko jų šalį".
Jo arsenale buvo "gąsdinimų" neva Rusijos Federalinio saugumo biuras (FSB) "išgaus lietuvių asmeninę informaciją, kai prijungs savo prietaisus prie interneto viešbučiuose", "seks užsieniečių judėjimą", "stebės jų kontaktus", "siųs savo agentus pas juos".
"Visos šios šnipinėjimo aistros Lietuvoje buvo perduotos valstybinei televizijai", — rašo autorius.
Nosovičius primena, kad panašūs pareiškimai buvo pateikti dėl Baltarusijos, kuri pirmą kartą įvedė penkių dienų bevizį režimą, ir po to pratęsė iki 30 dienų.
Tada Lietuvos piliečiai taip buvo bauginami, kad juos “įdarbins” Kremliaus specialiosios tarnybos.
Tačiau oficialiam Vilniui to nepavyko pasiekti, turistų srautas iš Lietuvos į Baltarusiją bevizio režimo metais išaugo beveik trečdaliu.
"Sprendžiant iš pirmųjų ženklų, e.vizos į Kaliningrado sritį lems panašų rezultatą. Jos artimos beviziam režimui. Jos yra nemokamos, nereikalauja rinkti dokumentus ir susisiekti su konsulatu, nereikalauja pakvietimų ir patvirtinimų", — rašo Nosovičius.
Autorius daro išvadą, kad Lietuvos valdžios institucijos susidurs su sudėtinga dilema. Jie arba turės pripažinti, kad lietuviai masiškai nori aplankyti Kaliningradą, kad "užsiverbuotų ir išduotų Tėvynę", arba piliečiams nerūpi "savo šalies užsienio politika, valdančiųjų klasė ir rusofobija". Abu variantai, jo nuomone, yra labai nemalonūs valdžiai.
Lenkijoje į elektronines vizas piliečiai reagavo daug ramiau. Kaliningrado generalinė konsulė Ana Novakovska, pažymėjo, kad tai naudinga lenkams, nes jie domisi Rusijos regionu, kuris ribojasi su šalimi, kuri daugelį metų buvo uždaryta užsieniečiams, ir sunku gauti paprastą Rusijos vizą.
"Pagrindinis liberalus Lenkijos leidinys "Gazeta Wyborcza" rašo apie elektronines vizas, kad "praktiškai Rusija vienašališkai atnaujina eismą pasienyje, tik daug platesniu mastu", ir skundžiasi, kad Maskvoje ir Kaliningrade daroma tai, ką turėtų padaryti lenkų valdžios institucijos Varšuvoje, — rašo autorius, pabrėždamas, kad tai yra Lenkijos pozicija.
Pavyzdžiui, Nosovičius mini Lietuvos politikų ir politologų pareiškimus, kurie gana šaltai reagavo apie naujienas iš Rusijos. Jie ir toliau tvirtina, kad "grėsmė vis didėja" ir kad Krymo sankcijos lieka "didžiausia kliūtimi".
"Lietuvos politinė klasė sėdi savo tvirtovėse ir nori, kad visi lietuviai sėdėtų su jais šioje tvirtovėje", — rašo autorius.
Taip pat ekspertas pabrėžia, kad Lietuvos piliečiai ir toliau emigruoja į Jungtinę Karalystę, Airiją ir Norvegiją, tačiau politikams atrodo, kad kelionės į Kaliningradą peržengia visas ribas .
"Kaip matome, šie gąsdinimai neturi jokio poveikio Lietuvos piliečiams. Lietuviai tiesiog nekreipia dėmesio į oficialią propagandą ir priima Kaliningrado sritį kaip normalūs žmonės. Tai yra, kaip kaimynai, kurie supranta, kad būtina bendrauti ir palaikyti gerus santykius su kaimynais ", — sakė Nosovičius.
Anksčiau tapo aišku, kad pirmoji turistė, atvykusi į Kaliningrado sritį su elektronine viza liepos 3 dieną, buvo Lenkijos pilietė. Ji kirto sieną per Mamonovo kelio kontrolės punktą.
Regioninių tarptautinių ir tarpregioninių santykių agentūra pranešė, kad per tris dienas buvo gauta daugiau kaip du tūkstančiai prašymų išduoti vizą. Dauguma jų yra iš Rusijos kaimyninių šalių — Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos.
Turistai galės keliauti tik Kaliningrado srityje. Draudžiama įvažiuoti naudojant e. vizą į kitus Rusijos regionus.