VILNIUS, liepos 17 — Sputnik, Andrejus Koc. Devyniolika generolų, daugiau nei tūkstantis karininkų, 56 tūkst. karių — šiandien, liepos 17 dieną, sukanka 75 metai unikaliai NKVD TSRS "Didžiojo valso" operacijai, per kurią Maskvoje vienu kartu daugybė vokiečių karių buvo paimti į nelaisvę. Nugalėtų nacių žygis turėjo didžiulę simbolinę reikšmę ir dar kartą parodė, kad Didžiojo Tėvynės karo metu įvyko pokytis, ir strateginė iniciatyva pagaliau buvo perduota Sovietų Sąjungai. Apie tai, kaip Rusija dirigavo "Didžiajam valsui", — RIA Novosti medžiagoje.
Baltarusijos triumfas
1944 metų birželio 23 dieną buvo pradėta puolimo operacija "Bagration" — viena didžiausių žmonijos istorijoje. 1-ojo, 2-ojo ir 3-ojo Baltarusijos padalinių kariai visiškai sutriuškino stipriausią vokiečių armijos grupę "Centras" ir išlaisvino Baltarusiją bei Lenkijos dalį nuo fašistų. Vermachtas neteko daugiau nei 500 tūkst. žmonių. Iš 179 divizijų, veikusių Baltarusijos teritorijoje, kelios dešimtys buvo visiškai sunaikintos, pusė prarado kovines pajėgas, daugiau nei 50 procentų personalo. Vokietija neteko šimtų tūkstančių nacių, įskaitant 21 generolą nelaisvėje. Vermachto pralaimėjimas rytų fronte yra laikomas pačiu didžiausiu per visą karą, Vokietijos kariuomenės nuostoliai gerokai viršijo Stalingrado.
Kai kurie politikai iš šalių — sąjungininkų abejojo, kad Raudonoji armija gali nugalėti antihitlerinę koaliciją. Atsižvelgiant į daugiau nei kuklius Britanijos ir Amerikos karių pasiekimus Normandijoje, kuriems pasipriešino daug silpnesnė Vokietijos pajėgų grupuotė, visa tai atrodė neįtikėtinai. Tada ir kilo mintis vesti belaisvius per sovietų sostinę, kad įtikintų net didžiausius skeptikus. Bet dar svarbiau buvo kitkas: parodyti TSRS piliečiams, kad pergalė per ilgai užsitęsusiame kare ne už kalnų.
Operacija, kuri buvo perleista įvykdyti NKVD, buvo vadinama "Didysis valsas", pagal populiarų amerikietišką filmą. Vokiečių karo belaisviai — 57 600 žmonių — buvo laikomi perpildytuose Babruisko ir Vitebsko rajono punktuose. Į Maskvą buvo siunčiami tik sveiki ir fiziškai stiprūs žmonės. Kiekviename vagone buvo 60-80 žmonių, kartais 100. Pirmieji ešelonai atvyko į sostinę liepos 14 dieną, iš viso buvo daugiau nei 40 traukinių. Liepos 16-osios vakarą buvo pristatytas 21 generolas.
Du maršrutai
Belaisviai buvo atvesti į Maskvos hipodromą ir "Dinamo" stadioną. Visiems buvo atliktas išsamus fizinis patikrinimas. Gaisrininkai atvežė vandens, kurio pakako troškuliui numalšinti, tačiau buvo per mažai, kad būtų galima nusiprausti. Davė maisto — sočios košės ir duonos su lašiniais.
Rugsėjo 17-ąją, 7 valandą ryto, Maskvos policijos vadovas paskelbė per radiją, kad 11 valandą sostinės centre bus vedami 57 600 belaisvių Vermachto karių. Numatyti du maršrutai. Nuo hipodromo iki Leningradskoje greitkelio turėjo pereiti 42 tūkst. belaisvių, Gorkio gatve per Majakovskio aikštę, per Sadovo-Karetnoi, Sadovo-Samotechnaja, Sadovo-Sucharevskaja, Sadovo-Chernogriazkaja gatves iki Kursko geležinkelio stoties. Antroji 15 tūkst. žmonių grupė buvo išsiųsta iš Majakovskio aikštės per Bolšaja Sadovaja, Sadovaja-Kudrinskaja aikštes, per Krymskaja ir Kalužskaja aikštes ir per Bolšaja Kalužskaja gatves iki Kanatčikova geležinkelio stoties.
Ryte vokiečiai vėl buvo apžiūrėti ir statomi eilėmis pagal karinį rangą. Pirmi žygiavo generolai, už jų pulkininkai, papulkininkiai ir kiti. Paskutiniai — eiliniai, kurie buvo didžiausia karo belaisvių grupė. Generolai ir aukšto rango pareigūnai žygiavo su apdovanojimais ir švariomis uniformomis. Eiliniai — kas su kuo, trofėjų rinkinių jie negavo. Daugelis žygiavo basomis. Kolonas lydėjo sargybiniai su šautuvais ir raiteliai su kardais. Prieš kovo mėnesį NKVD kariai gavo naujas uniformas.
Pagal liudytojų prisiminimus, viskas įvyko beveik visiškoje tyloje, buvo girdėti tik vokiečių žingsniavimas ir skardinių, kurias jie nešėsi vietoje puodų, žvangesys.
Tarp tų, kurie visa tai stebėjo, buvo Valentinas Berežkovas, Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijų vertėjas. Štai, ką jis parašė, praėjus dešimtmečiui: "Vakarų Vokietijoje turėjau galimybę susitikti su visais dalyviais, prisimenu vokiečių kalinių "paradą" Maskvos gatvėse. Žinant apie Gestapo žiaurumą, apie nežmonišką nacių elgesį su sovietiniais karo belaisviais, jie buvo labai sunerimę, kai Maskvos pakraštyje buvo surinkta daug kalinių. Jie baiminosi, kad jie taps keršto aukomis, kad jie "pėsčiomis eis į Sibirą", kur jie visi mirtinai sušals, prieš tai, jie galvojo, kad bus vedami per įtūžusią minią, kur ji galės išlieti savo neapykantą. Prisiminant tai, ką tuo metu jie įsivaizdavo, mano pašnekovai visada sakė, kad jie nustebo, kad maskviečiai buvo tokie ramūs, žiūrėdami į juos".
Nugalėtojų malonė
Maskva tyliai žvelgė į pralaimėjusius priešus, kurie, suklupdami ir vengdami akių kontakto, skleisdami sunkų neplautų kūnų kvapą, vilkosi po miesto gatves. Būtent kariuomenės grupės "Centro" kariai 1941 metų rudenį turėjo užimti sovietinę sostinę, tačiau likimas susiklostė kitaip. Už belaisvių važiavo laistymo mašinos, simboliškai valančios žemę nuo "Hitlerio blogio". Ataskaitoje Valstybės gynybos komitetui Lavrentijus Berija pranešė, kad kovo mėnesį "iš gyventojų buvo daugybė priešfašistinių šauksmų" "Mirtis Hitleriui!" ir "mirtis fašizmui!", bet apskritai agresyvių išpuolių buvo nedaug.
"Kai ėjo kareiviai, minioje prasidėjo suirutė, — prisiminė maskvietė Elena Ostroumova. — Ir man atrodė, kad kažkas bandė kažką jiems perduoti — duonos, maisto. Bet ten buvo kordonas, ir tai buvo beveik neįmanoma. Buvo keletas priešiškų šauksmų. Man susidarė įspūdis, kad žmonės juos netgi užjautė. Mes laimėjome, jie nugalėti, ir dabar mes galime juos užjausti".
Septintą valandą vakaro visi belaisviai buvo perkelti į vagonus ir išsiųsti į kalėjimus. Visi 19 generolų liko Maskvos "Lefortovo" ir "Butyrkų" kalėjimuose. Du iš jų — karo vadas Gotfridas Ermansdorfas ir karo vadas Adolfas Hamanas — po šešių mėnesių buvo pakarti už karo nusikaltimus. "Didysis valsas" sukėlė mišrią pasaulio bendruomenės reakciją. Viena vertus, daugelio šalių vadovai išreiškė nepasitenkinimą ir pareiškė, kad toks "paradas" yra žeminantis ir nepriimtinas. Kita vertus, pasaulis pamatė, kad Hitlerio armija gali būti nugalėta.
"Belaisvių vokiečių žygis Maskvoje yra unikalus, — papasakojo "RIA Novosti" karo istorikas Borisas Yulinas. — Buvo sunkus karas, buvo būtina parodyti žmonėms, kad mes laimime. Didelis vokiečių kalinių skaičius — tai labiausiai įtikinantys įrodymai. Reikia nepamiršti, kad šie 57 tūkst. kalinių atvyko į Maskvą nusiteikę priešiškai, buvo būtina juos saugoti, aprūpinti maistu, medicinine priežiūra. Užduotis nebuvo lengva, bet Rusijos kariai su tuo susitvarkė puikiai".