Tiesiog tušti pažadai ar Nausėda iš tikrųjų atkurs partnerystę su Lenkija?

Įvyko pirmas naujojo Lietuvos prezidento vizitas į užsienį — Gitanas Nausėda apsilankė Lenkijoje. Ką parodė jo susitikimas su Andžejumi Duda?
Sputnik

Pirmas tarptautinis naujai išrinkto valstybės vadovo vizitas visada yra simbolinis, nes parodo jo prioritetus užsienio politikoje.

Istorikas: Lietuva ir Lenkija nustojo rimtai draugauti po įstojimo į ES

Lietuvos santykių su Lenkija atveju jis buvo dvigubai svarbus, nes šalys, kaip sakoma, nori grįžti prie realios strateginės partnerystės, kuri buvo Valdo Adamkaus ir Lecho Kačinskio laikais.

Dar vienas svarbus niuansas yra tas, kad stiprinti dialogą yra reikalingiau Vilniui nei Varšuvai, bet pažymėtina, kad Duda net atidėjo savo atostogas, kad galėtų susitikti su kolega iš Lietuvos.

Trumpai tariant, Nausėdos vizitas į Lenkiją buvo susijęs su tam tikrais lūkesčiais iš abiejų pusių. Kaip galima vertinti jo rezultatus — pirmiausia Lietuvai?

Lenkiški akcentai

Pirmas dalykas, kuris krito į akis, yra Nausėdos išreikšta parama Lenkijai pastarosios ginčų su ES kontekste — Lietuvos prezidentas pareiškė, kad sankcijų kelias nėra tinkama išeitis, ir tokia pozicija svarbi Varšuvai, kuri neturi daug artimų sąjungininkų Europoje.

Antra, Nausėda pasiūlė sustiprinti bendradarbiavimą užsienio politikos koordinavimo srityje. Na, o vienas iš pagrindinių sąlyčio taškų — abiejų šalių noras, kad amerikiečių pajėgos labiau įsitrauktų į regiono apsaugą.

Taip pat standartiškai kalbėta apie energetinius (pavyzdžiui, elektros tinklų sinchronizacija) ir transporto reikalus. Dar Nausėda pakvietė į Lietuvą lenkišką banką. Tačiau reikšmingiausias vis dėlto yra anksčiau minėtas Europos ir Amerikos kontekstas.

Tiesa, Vilniaus santykiuose su Varšuva yra skausmingų klausimų, susijusių su lenkų etninės mažumos pageidavimais (pavyzdžiui, švietimo srityje) Lietuvoje. Šiuo atveju Nausėda buvo atsargus: "Nesu tas žmogus, kuris lengvai dalija pažadus, ir manau, kad reikia dalinti tokius pažadus, kuriuos mes galime įgyvendinti, nes neįgyvendinti, neišpildyti praeityje pažadai lemia tam tikrą tarpusavio nepasitikėjimą ir santykių balastą", — pažymėjo Lietuvos vadovas, stengdamasis akcentuoti tai, kas vienija, o ne tai, kas skiria šias dvi valstybes.

Trumpai tariant, Lietuvos užsienio politikos akcentu ir toliau lieka transatlantinė partnerystė, ir Lenkija joje yra svarbi grandis, siekiant neprarasti ryšio su Vašingtonu. Tačiau skubėti daryti vienareikšmiškas išvadas nereikia.

Pagyvensim — pamatysim

Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, Nausėda pakvietė atvykti į Lietuvą Prancūzijos vadovą Emanuelį Makroną. Pastarojo požiūris į transatlantinius santykius skiriasi nuo Lietuvos ir yra labiau proeuropietiškas, taip pat gynybos srityje. Todėl įdomu, ką Lietuvos vadovas sakys po šio susitikimo ir po pokalbio su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Variantai iš esmės yra du. Pirmas, Nausėda patvirtins proamerikietišką šalies kursą, sakydamas, pavyzdžiui, kad, net jeigu bus sukurta ES kariuomenė, ji turėtų likti po NATO stogu. Antras, jis bandys laviruoti ir sakyti tai, ką norėtų girdėti "Senoji Europa".

Pirmos pozicijos pliusas yra konkretumas, bet ji gresia Lietuvai nemalonumais, nes atvira priešprieša su pagrindinėmis ES valstybėmis gali turėti labai neigiamų (pirmiausia, ekonominių) pasekmių. Todėl labiau tikėtinas antras variantas, galbūt, galvojant, kad Donaldas Trampas nebus išrinktas JAV vadovu antrai kadencijai, ir demokratų prezidentas normalizuos santykius su Europa.

"Brangioji" draugė: Kaip Lietuvai teks atsilyginti už Lenkijos pagalbą

Tačiau tai — "gero oro" laukimas be aiškios strategijos. O kas bus, jeigu Trampas liks valdžioje? Be to, toli gražu ne faktas, kad kitam JAV vadovui pavyks atkurti glaudų ir konstruktyvų dialogą su ES — taip, kaip buvo, greičiausiai, daugiau nebus.

Apskritai, galima teigti, kad Nausėdos vizitas į Lenkiją lyg ir parodė, kad Lietuva nekeičia savo proamerikietiškos transatlantinės politikos. Kita vertus, dar neaišku, kiek tvirtas yra šis kursas, ir visai tikėtina, kad šalis elgiasi konjunktūriškai be apibrėžtos strategijos.

Iš dalies tai suprantama, nes, turbūt, niekas nežino, kas atsitiks rytoj pereinamąjį laikotarpį išgyvenančiame pasaulyje. Tačiau patikimesnis atrodo ekonominę gerovę užtikrinantis europinis, o ne nenuspėjamo "Dėdės Semo", kuris gina nuo tariamų grėsmių ir kuriam visada rūpėjo tik jo interesai, variantas.

Spręsti mums...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.