Varšuva Nausėdą pasitiko iškilmingai, pagal valstybinio vizito protokolus. Lenkijos prezidentas Andžejus Duda su žmona asmeniškai pasitiko naująjį Lietuvos prezidentą. Kartu jie pražygiavo pro išsirikiavusią Lenkijos kariuomenės garbės kuopą. Kartu su žmonomis nusifotografavo šalia Prezidento rūmų.
Vėliau surengė oficialias derybas. Įdomu, kad Nausėdos delegacijoje pastebėta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Rita Tamošiūnienė.
Lietuvos lenkai — kertinis akmuo
Dudos ir Nausėdos derybų darbotvarkėje kaip tik ir buvo numatytas tautinių mažumų — Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių — problemų aptarimas. Lenkų teisių pažeidimas Lietuvoje — tai priežastis, dėl kurios Varšuvos ir Vilniaus santykiai atšalo ilgam laikui. Viskas prasidėjo, kai 2010 metų balandį Lietuvoje paskutinį kartą lankėsi tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis, likus vos dviem dienoms iki tragedijos Smolenske, kurioje Lenkijos prezidentas žuvo.
Kačinskio vizito į Vilnių finaliniu akordu turėjo tapti Lietuvos Seimo priimtas įstatymas, kuris leistų Lietuvos lenkams naudoti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles ir suteiktų lenkams teisę rašyti savo vardus ir pavardes Lietuvos pasuose, naudojant lenkų abėcėlės raides. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus įtikino Kačinskį, kad šis įstatymas būtinai bus priimtas. Tačiau to meto valdantieji — konservatoriai — demonstratyviai sužlugdė įstatymą. Lenkijos prezidentas išvyko iš Vilniaus niūria nuotaika. O kitą dieną jo lėktuvas sudužo netoli Smolensko.
"Pažadėti" nereiškia "išpildyti"
Prieštaringas įstatymas iki šiol nepriimtas. Derybų metu Lietuvos prezidentas skėstelėjo rankomis ir pasakė Lenkijos vadovu, kad šis klausimas nėra jo kompetencija.
"Nesu tas žmogus, kuris lengvai dalija pažadus, ir manau, kad reikia dalinti tokius pažadus, kuriuos mes galime įgyvendinti, nes neįgyvendinti, neišpildyti praeityje pažadai lemia tam tikrą tarpusavio nepasitikėjimą ir santykių balastą", — cituoja Nausėdą Lietuvos žiniasklaida.
Lietuvos prezidentas sakė, kad šiandien Seimui pateiktos net trys įstatymo dėl lenkų teisių projekto versijos, o demokratinėje valstybėje prezidentas neturi teisės pasakyti Parlamentui, už kurį balsuoti. Ir, neva, leiskite mums, pone Duda, baigti šią skausmingą temą, geriau pasikalbėkime apie svarbesnius nei nacionalinis kažkokių dviejų šimtų tūkstančių lenkų tautybės Lietuvos piliečių pasididžiavimas, Lietuvos ir Lenkijos santykių aspektus.
Ir vėl draugės
Lietuva ir Lenkija stovi ant baisios katastrofos slenksčio. Rusijos tankai netrukus užpuls Suvalkų koridorių ir atskirs Baltijos šalis nuo didžiosios Europos. Ir šiuo pavojingu visai Europai metu reikia užmiršti senas skriaudas ir petys į petį saugoti savo šalis. Juolab, kad taip mokina vyresnysis brolis iš Vašingtono. Draugaukime prieš "agresorių iš Rytų".
Draugiškumo atkūrimo, o tiksliau, "laikinos taikos" laidu taps bendri energetikos projektai. Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, turėtų greitai atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų ir prisijungti prie Europos energetikos sistemos. Ir aišku, per Lenkiją. Be to, negalima jokiu būdu susižavėti pigia Astravo AE elektra. Jei jums, lietuviai, pritrūks nuosavų pajėgumų, mes, lenkai, patys nusipirksime iš Baltarusijos elektros ir "savo naudai" atgabensime į Lietuvą.
O dar Varšuva gali maitinti Lietuvą savo produktais. Tik jokiu būdu neplėtokite nuosavo žemės ūkio ir pramonės. Ar verta persistengti, jei visai šalia yra turtinga draugė — Lenkija? Mieli lietuviai, klausykitės lenkų, ir viskas bus nuostabu.
Vieninga pozicija prieš ES ir Rusiją
Iš jūsų, mieli lietuviai, norime tik vieno menkniekio. Suderinti jūsų balsą Europos Sąjungos institucijose su Varšuvos balsu. Nepatinka Briuseliui Lenkijos teismų sistemos reforma. Net skelbia apie sankcijas Lenkijai. Pone Nausėda, paremkite Varšuvą savo dalyvavimu.
Lietuvos prezidentas sureagavo į prašymą ir bendroje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Varšuva turi teisę atlikti savo skandalingą reformą.
"Prieš smerkdami turime gerai susipažinti su situacija, ir manau, kad Lenkijos sprendimas buvo motyvuotas noro kovoti su korupcija, noro kovoti su nomenklatūriniais reiškiniais teismų sistemoje", — sakė Nausėda.
Šiandien Varšuva pretenduoja tapti posovietinės Rytų Europos lydere. Lenkija renka visas buvusias sovietines respublikas. Šios sąjungos ideologija — arši rusofobija ir regiono militarizacija. Savo pirmuoju po inauguracijos vizitu Nausėda aiškiai parodė, kad yra pasirengęs jungtis prie Lenkijos.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
