Atlygis už sovietinius paminklus. Lietuvą išsiuntė apgalvoti savo elgesį

Iš Lietuvos buvo atimta narystė Tarptautinės paminklų ir lankytinų vietų apsaugos taryboje (ICOMOS). Tariamai dėl Lietuvos filialo ginčų šios organizacijos viduje
Sputnik

Galbūt tai toks radikalus sprendimas — atsakas į karą su "sovietų kultūros paveldu", kurį Lietuvos valstybė vykdė visus nepriklausomybės metus?

ICOMOS generalinio sekretoriaus Piterio Filipso (Peter Phillips) laiškas Lietuvai tapo šaltu dušu šalies filialui organizacijoje.

Elegantiškas vandalizmas: kaip Lietuva atsikrato "sovietinių balvonų"

"ICOMOS taryba nusprendė visam laikui panaikinti esamo jūsų pirmininkaujamo Nacionalinio komiteto tarptautinę akreditaciją", — cituoja Lietuvos žiniasklaida eilutes iš laiško.

Nacionalinio komiteto atstovė Marija Nemunienė komentaruose bandė išlaikyti "gražią veido išraišką blogame žaidime" ir spaudoje pareiškė, kad po tam tikro laiko "galimas Lietuvos narystės ICOMOS atstatymas". Tačiau žodis "amžinai" generalinio sekretoriaus laiške reiškia visiškai kitokią įvykių eigą. Taip, grįžti galima, bet nuo "nulinio taško", per kurį vyksta visos procedūros, ir pateikus daug įrodymų, kad Lietuva "saugo paminklus ir lankytinas vietas".

"Balvonai", o ne paminklai

O papasakoti yra ką. Ypač kalbant apie sovietmečio paminklų Lietuvoje "išsaugojimą". Pakanka prisiminti garsiuosius keturis paminklus, puošusius Vilniaus Žaliąjį tiltą.

2014 metais šių paminklų nukėlimas nuo pjedestalų tapo vienu iš pirmųjų Lietuvos sostinės mero Remigijaus Šimašiaus darbų. Tiesa, su paaiškinimu — "restauracijai". Jau praėjo penkeri metai, o tarybinius "kolūkiečius" ir "karius" vis dar restauruoja. Gal kada nors ir baigs. Be to, antrojoje kadencijoje Remigijus Šimašius labiau domisi istorija, o trečiadienį, liepos 24 dieną, Vilniaus miesto taryba priėmė ryžtingą sprendimą pervadinti Kazio Škirpos alėją. Dėl to vietiniai patriotai Šimašių pavadino "Putino prielipa".

Praėjusį rudenį Alytaus rajone buvo nugriautas tarybų kario-išlaisvintojo paminklas, kuris 1985 metais buvo įrengtas toje vietoje, kur įvyko viena iš pirmųjų kovų Didžiojo Tėvynės karo metu. Tarybų kario atvaizdas, nukaltas iš didžiulio granito gabalo, išmontuotas po to, kai buvo iškilmingai perlaidoti "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko (Vanago) palaikai.

Saugomas Grūto parke

Vilniaus skulptūros vis dar saugomos vienos iš įmonių aptarnavimo aikštelėje. Labai nedidelė tikimybė, kad jos grįš į savo istorinę vietą. Tačiau sovietų karys iš Alytaus nebuvo paverstas skalda. Jis išsiųstas į  Grūto parką. Šį parką 2001 metais Druskininkų priemiestyje įkūrė Lietuvos verslininkas Viliumas Malinauskas. Štai ką reiktų paskirti ICOMOS Lietuvos filialo vadovu. Malinauskas kaip niekas kitas žino, kiek darbo ir išteklių reikia, kad pavyktų išsaugoti valstybės paminklus ir kultūros paveldą.

Atskleisti draudimo propaguoti komunizmą viešuosiuose objektuose įstatymo trūkumai

Ar Lietuva bandė pritraukti Malinauską dirbti ICOMOS? Ar filialo nariai dalyvavo tik ginčuose ir biudžeto lėšų pasisavinime? Iš painių vadovų komentarų sunku suprasti. Žinoma tik tai, kad ICOMOS yra užverstas lietuvių, kurie norėtų perorganizuoti Tarptautinės paminklų ir lankytinų vietų apsaugos tarybos darbą, skundais.

Kas yra teisus, o kas kaltas dėl šio skandalo? Gyventojams sunku suprasti. Ir ICOMOS vadovybei, kuriai, matyt, atsibodo lietuvių ginčai, ir kuri dėl to nusprendė kirsti iš peties. Pirma išsiaiškinkite, kas yra jūsų "viršininkas", o tada jau išeikite į tarptautinį lygį.

Pastaba (iš Vikipedijos)

"International Council on Monuments and Sites" (pranc. "Conseil international des monuments et des sites") — tarptautinė organizacija, skirta kultūrinių ir istorinių vietų išsaugojimui ir apsaugai visame pasaulyje. ICOMOS buvo įkurta 1965 metais, po to, kai 1964 metais priimta Venecijos chartija. Taryba vertina vietas, kurias siūloma įtraukti į JT Pasaulio paveldo sąrašą. Iki šiol organizacija turi daugiau nei 10 tūkst. narių iš 151 šalies.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redaktorių pozicija.