Trečiadienį Latvijos valdžia priėmė sprendimą užblokuoti portalą "Baltnews.lv". Respublikos užsienio reikalų ministerija šį sprendimą paaiškino tuo, kad tinklalapis neva "kelia grėsmę" Ukrainos teritoriniam vientisumui, "kenkia jos nepriklausomybei ir suverenitetui", todėl patenka į ES sankcijų taikymo sritį.
Be to, portalo žurnalistams Latvijos teritorijoje grasinama baudžiamąja atsakomybe.
Tai toli gražu ne pirmas rusų kalbos žiniasklaidos priespaudos atvejis Baltijos šalyse. Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžios reguliariai skelbia antirusiškus pareiškimus ir yra žinomos dėl savo noro trukdyti Rusijos žiniasklaidos, taip pat tų užsienio žurnalistų, kurie yra neutralūs ar teigiamai vertina Rusiją, darbui.
2019 metai
Vasario mėnesį Lietuvos radijo ir televizijos komisija pareiškė apie pažeidimus dviejų Rusijos televizijos kanalų programose, kurios tariamai platino "melagingą" informaciją apie Lietuvos "partizanus". Kalbama apie kanalų "Pirmasis Baltijos kanalas Lietuva" ir "NTV Mir Lietuva" programas.
Į incidentą sureagavo Rusijos Federacijos viešieji rūmai, pareiškę, kad Lietuvos valdžios sprendimas yra politiškai motyvuotas. Viešųjų rūmų Diplomatijos plėtros, humanitarinio bendradarbiavimo ir tradicinių vertybių išsaugojimo komisijos vadovė Jelena Sutormina pažymėjo, kad ES blokuoja Rusijos žiniasklaidą bet kokiu pretekstu, kad pašalintų iš informacinio lauko alternatyvų požiūrį į vykstančius procesus.
Vėliau, kovo mėnesį, Rusijos žiniasklaidos, įskaitant "RIA Novosti", "RT", "Pervyj kanal", "Izvestija" ir "Piatyj kanal", žurnalistai nebuvo įleisti į teismo posėdį, kurio metu buvo paskelbtas nuosprendis byloje dėl 1991 metų įvykių Vilniuje, kurios figūrantais tapo apie 60 rusų. Lietuvos valdžios institucijų veiksmus pasmerkė tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europos žurnalistų federacija.
Savo ruožtu Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius Timuras Šafiras pareiškė, kad neleidžiant Rusijos žurnalistams dalyvauti posėdyje pažeidžiami pagrindiniai žodžio laisvės ir demokratijos principai.
Per laikotarpį nuo gegužės iki liepos Lietuvoje sustiprėjo išpuoliai prieš "Sputnik Lietuva" respublikos prezidento rinkimų fone.
Vyriausiasis agentūros redaktorius Maratas Kasemas buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, po to jam penkeriems metams uždrausta įvažiuoti į respubliką. Lietuvos valdžios atstovus ypač domino redakcijos darbas ir informacijos šaltiniai. Pats žurnalistas incidentą pavadino Lietuvos specialiųjų tarnybų "apgalvota akcija".
Po to, liepą, Lietuvoje buvo uždrausta prieiga prie "Sputnik Lietuva" tinklalapio dėl Lietuvos radijo ir televizijos ("LRT") skundo, kuriame teigiama, kad agentūra tariamai be leidimo skelbė "LRT" publikacijas savo tinklalapyje.
Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Vilniaus sprendimą pavadino "atviromis represijomis prieš nepageidaujamą žiniasklaidą".
Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios veiksmai šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę, o Rusijos žiniasklaida susiduria su "atviru pjudymu" Lietuvoje.
2018 metai
Praėjusių metų vasarą "Sputnik Latvija" vyriausiasis redaktorius Valentinas Rožencovas buvo sulaikytas saugumo policijos. Žurnalisto apklausa truko 12 valandų. Pasak paties Rožencovo, policija domėjosi jo, kaip vyriausiojo redaktoriaus, ir agentūros darbu Latvijos teritorijoje.
Spalį Rygos oro uoste buvo sulaikytas portalo "NewsBalt" vyriausiasis redaktorius Andrejus Vypolzovas, kuris skrido į Latviją iš Kaliningrado. Latvijos teisėsaugos pareigūnai neįleido jo į šalį ir pareiškė, kad nuo 2014 metų birželio jis yra nepageidaujamas asmuo.
Taip pat Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba rekomendavo viešajai žiniasklaidai nenaudoti "Sputnik" nuotraukų, tačiau tokios rekomendacijos nebuvo įteisintos.
2017 metai
Kovo mėnesį agentūra "BNS" vienašališkai nutraukė sutartį su "Sputnik Latvija" ir "Sputnik Estija", o sausį — su "Sputnik Lietuva", nors Rusijos agentūros vykdė visus įsipareigojimus.
Balandį keliems mėnesiams buvo uždrausta televizijos kanalo "TV Centr" transliacija. Pretekstas — programos "Įvykių centre" su Ana Prochorova laida, kurioje buvo pasakojama apie 1991 metų sausio įvykius Vilniuje. Lietuva televizijos kanalą apkaltino "dezinformacija ir neapykantos kurstymu".
Balandžio 12 dieną televizijos kanalo "REN TV" operatorius Ilja Omelčenko, kuris redakcijos pavedimu vyko į forumą "Atvira Rusija" į Taliną, nebuvo įleistas į Estiją. Jis buvo apklausiamas valandą. Atsisakymą leisti įvažiuoti į šalį pasieniečiai paaiškino tuo, kad "nėra dokumentų, patvirtinančių buvimo šalyje tikslą ir sąlygas".
Rugsėjį Lietuva jau pusmečiui nutraukė televizijos kanalo "TV Centr" transliaciją neva dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo.
2016 metai
Lapkritį Lietuvoje trims mėnesiams buvo sustabdyta Rusijos kanalo "RTR Planeta" retransliacija. Lietuva teigė, kad sankcija kanalui buvo pritaikyta po trijų pažeidimų, kurie buvo užfiksuoti retransliuojamų televizijos programų eteryje.
Lapkričio 8 dieną paaiškėjo, kad Latvijos užsienio reikalų ministerija atsisakė suteikti "Sputnik Latvija" žurnalistui akreditaciją Rygoje vykusiam aukščiausiojo lygio susitikimui "16+1".
Spalio mėnesį Latvijos sienos apsaugos tarnyba sulaikė MIA "Rossija segodnia" darbuotoją Elą Taranovą, kuri atvyko į šalį dalyvauti Baltijos šalių forume. Ji buvo išsiųsta iš Latvijos, nors pati Taranova pareiškė "RIA Novosti", kad ji "nesiėmė ir neketina imtis jokių politinių veiksmų" ir nežinojo, kas buvo įtrauktas į "nepageidaujamų asmenų sąrašą".
Kovo mėnesį Latvijos valdžia užblokavo Rusijos naujienų agentūrą "Sputnik Latvija" domeno zonoje .lv.
2015 metai
Rugpjūtį Latvija atsisakė registruoti MIA "Rossija segodnia" atstovybę. Pasak valdžios atstovų, sprendimas buvo priimtas dėl to, kad "pateikti dokumentai neatitinka Konstitucijos ir daugelio norminių aktų".
Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Latvijos veiksmai yra diskriminacinio ir politinio pobūdžio.
2015 metų rugpjūtį Lietuvoje laikraščio "Komsomolskaja Pravda" žurnalistė Galina Sapožnikova buvo paskelbta "nepageidaujamu asmeniu, keliančiu grėsmę valstybės saugumui".
2014 metai
Kovo mėnesį Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) pareiškė, kad kanalo "NTV World Lithuania" laidoje "Nuteistieji. Spąstai grupei "Alfa"" skambėjo neva melaginga informacija apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius Vilniuje, ir priėmė sprendimą trims mėnesiams uždrausti televizijos kanalo programų retransliaciją.
Tačiau po signalo iš Europos Komisijos apie tai, kad Lietuva gali pažeisti ES teises, LRTK panaikino visus transliavimo apribojimus.
Balandį Lietuvos užsienio reikalų ministerija atsisakė akredituoti "RIA Novosti" korespondentę Iriną Pavlovą. Lietuva nepaaiškino savo sprendimo priežasčių.
Liepos mėnesį televizijos kanalo "Zvezda" specialusis korespondentas Maksimas Gricenko ir operatorius Viačeslavas Amelutinas be jokių paaiškinimų nebuvo įleisti į Estiją. Žurnalistai atvyko į šalį nušviesti kasmetinį SS 20-osios divizijos veteranų suvažiavimą Sinimäe gyvenvietėje.