Vienu metu paliekančioje ES gretas Jungtinėje karalystėje buvo svarstomas klausimas dėl visų Rusijos žiniasklaidos priemonių uždraudimo šalyje. Tada britus sustabdė vien nedviprasmiškas Maskvos pažadas atsakyti tuo pčiu.
Įdomi situacija posovietinėje erdvėje. Beveik visi nauji režimai, nepaisant į jų draugiško/nedraugiško požiūrio į Rusiją, bandė apriboti Rusijos žiniasklaidą savo informacinėse platformose.
Atrodo, kad čia slypi nacionalinių informacijos skleidėjų ir nacionalinės biurokratijos interesai. Devintojo dešimtmečio pradžioje Rusija paveldėjo visas buvusias TSRS centrines žiniasklaidos priemones, būtent jos buvo geriausiai techniškai aprūpintos, turėjo profesionalius darbuotojus ir didžiausius biudžetus.
Be to, Rusijos žiniasklaida turi pranašumo dėl savo auditorijos dydžio.
Dėl šių objektyvių veiksnių Rusijos žiniasklaida nugalėjo savo artimuosius kaimynus. Žinoma, pastarieji pradėjo reikalauti iš savo valdžios institucijų "nacionalinės informacijos skleidėjo apsaugos".
Vis dėlto, jei nebūtų informacinių darbuotojų ir politinio elito interesų sutapimo, nieko nebūtų buvę. Tačiau vietinis elitas greitai suprato, kad jiems reikia švarios erdvės savo nacionalinei žiniasklaidai.
Vidaus ekonominiai konfliktai ir politinės kovos reikalauja žiniasklaidos kontrolės. Todėl vienaip ar kitaip, bet visose posovietinėse šalyse buvo priimti įstatymai, de facto išstumiantys Rusijos žiniasklaidą iš vietinės informacijos erdvės ir sukuriantys palankiausias sąlygas savo nacionalinei žiniasklaidai, apsaugant ją nuo bet kokios konkurencijos.
Prieš Sputnik
Tačiau XXI amžius — informacinės revoliucijos ir elektroninio transliavimo amžius, kuriam neegzistuoja valstybės sienos. Rusijos žiniasklaida grįžo į kaimynines šalis per palydovinę televiziją ir internetą.
Rusija žengė link gerai žinomo transliavimo būdo ir sukūrė sėkmingus projektus "Rossija segodnia" ir Sputnik. Pirmiausia šie projektai ir susiduria su vietos valdžios institucijų opozicija.
Aktyviausiai su Sputnik kovoja rusofobiški režimai.
Pavyzdžiui, Gruzija, nepaisant visų sunkumų, yra beveik rojus žiniasklaidos darbui, palyginti su Ukraina. Ukraina yra vienintelė posovietinė valstybė (išskyrus Turkmėnistaną), kurioje Sputnik nepradėjo savo darbo. Ji yra vienintelė valstybė, kurioje RIA Novosti naujienų agentūros vadovas Kirilas Višinskis jau daugiau nei metus kalinamas be teismo nuosprendžio už žurnalistinę veiklą.
Ne mažiau pasipiktinimo kelia požiūris į agentūrą Baltijos šalyse. Nors ES laikosi pozicijos, kad yra būtina bent jau iš išorės laikytis "Europos demokratinių normų", Baltijos šalys neatsisako minčių užblokuoti Sputnik.
Iš pradžių Latvija ir Lietuva uždraudė įregistruoti Sputnik korespondentų punktus. Estija užregistravo žiniasklaidos biurą, bet neoficialiai uždraudė vyriausybės pareigūnams komentuoti Sputnik korespondentams bet kokius įvykius ir nesuteikia jiems akreditacijų.
Baltijos šalių naujienų agentūros netgi pasiruošusios paaukoti švenčiausią dalyką, tai yra, pelną, atsisakydamos parduoti Sputnik savo naujienų srautus.
2016 metais Latvijos valdžios institucijos užblokavo Sputnik naujienų agentūros interneto svetainę domeno zonoje lv, paaiškindamos savo veiksmus ES Tarybos rezoliucija "Dėl apribojimo priemonių, susijusių su grėsme Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei".
Žinoma, tai nelabai padėjo: svetainė pradėjo dirbti domeno zonoje com. Bet tam tikrą laiką redakcija turėjo techninių problemų.
Šių metų birželio 17 dieną Lietuvos Seimas pradėjo svarstyti pataisas dėl prieigos prie Sputnik blokavimo šalies teritorijoje.
Patikslinkime. Iki šiol tik Turkija užblokavo prieigą prie agentūros interneto svetainės, nuo 2016 metų balandžio iki rugpjūčio, staiga pablogėjus Rusijos ir Turkijos santykiams. Kai tik baigėsi aštriausias krizės etapas, svetainės veikla buvo nedelsiant atnaujinta.
Atrodytų, kad Rusijos santykiuose su Lietuva tokių paaštrėjimų niekada nebuvo ir nenumatoma. Nepaisant to, Lietuvos seimūnai iš esmės prilygino Sputnik prie valstybės, su kuria bet kuriuo metu gali prasidėti karas, žiniasklaidos priemonės.
Kodėl Sputnik nepageidaujamas
Kodėl gi rusofobiniai režimai taip nekenčia naujienų agentūros Sputnik?
Gyvenimas parodė: bet koks rusofobinis režimas posovietinėje erdvėje yra ekonomiškai neefektyvus. "Alternatyva" bendradarbiavimui su Rusija tampa skurdas ir nusmukimas. Anksčiau ar vėliau žmonės pradeda užduoti klausimus: jei viskas taip gerai (jau seniai pasitraukėme iš TSRS, nutolome nuo Rusijos, kai kas iš mūsų netgi į ES ir NATO įstojo), tuomet kodėl viskas taip blogai (ekonomika žlugo, socialinė sfera sunaikinta, šalis negali apsiginti savo jėgomis ir turi mokėti JAV ir NATO už karinę paramą, gyventojai išsibėgiojo ir miršta, ir t.t.)?
Nerasdami atsakymo nacionalinėje žiniasklaidoje, žmonės pradeda ieškoti toliau. Paprastai, net prieš ištrūkdami iš nacionalinės informacinės erdvės, jie aptinka Sputnik radiją ar svetainę. Ir tada kiekvienas normalus žmogus supranta, kad, jei norima išvengti humanitarinės katastrofos, būtina atsikratyti nacionalistinių rusofobų ir atkurti su Rusija jei ne draugiškus, tai nors pragmatiškus santykius.
Štai ko rusofobiniai režimai negali atleisti Sputnik. Jo atsakymai į buitinius ir ekonominius klausimus, kurie kankina vietos gyventojus, objektyviai susiaurina rinkėjų, palaikančių rusofobų ir radikalų nuotaikas, ratą. Kaip tik jie ir kovoja su Sputnik. Likusieji laikosi padorumo ribų.
Ir visų tautų nacionalistai visuomet kovos iki mirties su Sputnik, kaip jie kovoja su viskuo, kas rusiška, net su Maša, Lokiu, Seniu Šalčiu ir Snieguole.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
