VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad aljansas nežadėjo Rusijai nepriimti naujų narių pasibaigus "šaltajam karui", praneša RIA Novosti.
"Tokio pažado nebuvo", — sakė jis, kalbėdamas Sidnėjaus tyrimų institute. Anot Stoltenbergo, jei NATO duotų tokį pažadą, dalyvaujančios šalys turėtų susiburti ir tam pritarti.
"Aš galiu jus visiškai patikinti, garantuoti, kad niekada nebuvo tokio susitikimo. Sprendimai NATO priimami bendru sutarimu, todėl tokių pažadų Rusijai nebuvo", — sakė Stoltenbergas. Jo kalbos įrašą išplatino aljanso spaudos tarnyba.
Jis taip pat neigė, kad JAV davė tokius pažadus. "Tai būtų visiškai nepriimtina... Tai atgaivintų mintį, kad didžiosios valstybės turi teisę nuspręsti, ką daryti mažoms šalims", — pridūrė NATO generalinis sekretorius.
Rusija anksčiau pareiškė, kad NATO plėtra į rytus prieštarauja anksčiau NATO lyderių užtikrintoms garantijoms. Maskva pareiškė, kad reaguos proporcingai į agresyvius NATO veiksmus, o tiems, kas siekia Ukrainą ar Gruzija įtraukti į aljansą, derėtų pagalvoti apie tokios neatsakingos politikos pasekmes.
Pastaruoju metu netoli Rusijos sienų vis dažniau skraido užsienio žvalgybiniai orlaiviai. Rusijos Federacijos gynybos ministerijos duomenimis, pirmąją rugpjūčio savaitę netoli šalies sienų buvo pastebėti 39 NATO ginkluotųjų pajėgų lėktuvai.
NATO dažnai rengia pratybas Baltijos jūroje. Baltijos šalių politikai periodiškai prašo NATO ir Jungtinių Valstijų stiprinti savo pajėgas regione, argumentuodami tuo, kad neva auga "Rusijos grėsmė". Pastaruoju metu karinių kontingentų ir Aljanso įrangos, esančios prie Rusijos sienų, skaičius išaugo kelis kartus.
Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad ji neketina nieko pulti.
Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, NATO naudojasi Vakarų isterija, nes nori dislokuoti Rytų flange daugiau pajėgų ir karinės technikos.
Maskva skelbia, kad nėra suinteresuota susiklosčiusia situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremlius teigia, kad tušti, nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
NATO karinių pajėgų didinimas
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos.
Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu "BBC" pareiškė, kad Aljansas nemato tiesioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, mes nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — taip pat pažymėjo Stoltenbergas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremlius teigia, kad tušti, nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.