VILNIUS, rugpjūčio 16 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas priminė situaciją dėl požiūrio į Rusijos žiniasklaidą užsienyje, ypač Vakarų reakciją į naujienų agentūrą "Sputnik" ir televizijos kanalą "RT". Apie tai jis papasakojo, kalbėdamas Rusijos jaunimo švietimo forume "Prasmių teritorija" Solnečnogorske.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas teigė, kad Vakaruose Rusijos žiniasklaidai tebėra daromas spaudimas ir Maskva turi aktyvinti savo buvimą tarptautinėje arenoje.
"Kol kas mes pralaimime skaičių požiūriu, bet, pasikartosiu, jei pažvelgsime į žiniasklaidą, tai vien "RT" ir "Sputnik" kartu sukūrė situaciją, kai Vakaruose jie vadinami "pagrindine grėsme visuomenės nuomonei". Beje, neseniai Londone įvyko Pasaulio žiniasklaidos laisvės konferencija. "RT" ir "Sputnik" ten tiesiog nebuvo pakviesti, jiems buvo pasakyta: "Jūs esate ne žiniasklaida, o propagandos įrankis". Kaip jums tai patinka?" — sakė ministras.
Liepos mėnesį paaiškėjo, kad Pasaulio žiniasklaidos laisvės konferencijos organizatoriai be paaiškinimų atsisakė akredituoti "Sputnik" korespondentą.
Rusijos ambasada Londone teigė, kad tokį sprendimą laiko diskriminacija.
Kampanija prieš Rusijos žiniasklaidą Vakaruose
Kai kuriose Vakarų šalyse, ypač Baltijos valstybėse, vykdoma plataus masto kampanija prieš Rusijos žiniasklaidą. 2017 metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama apie "būtinybę kovoti su Rusijos žiniasklaida", o pagrindinėmis grėsmėmis buvo įvardytos "Sputnik" ir "RT".
Baltijos šalyse reguliariai draudžiama Rusijos televizijos kanalų transliacija, valdžios naudojasi pretekstu, kad šie kanalai pateikia požiūrį, kuris skiriasi nuo "vienintelio tikrojo", taip pat riboja žurnalistų prieigą prie oficialių renginių.
Anksčiau Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEŽT) Rusijos kanalo "Rossija 24" laidoje, pasirodžiusioje gegužės 30 dieną, pastebėjo "neapykantos kurstymo požymių". Kalba eina apie vaizdo įrašą, kuriame buvo pasakyta, kad naujai išrinktas prezidentas Egilsas Levitsas yra tiesiogiai susijęs su Latvijos rusų diskriminacija.
Išanalizavęs šią transliaciją, žiniasklaidos reguliuotojas padarė išvadą, kad "Latvijos informacinėje erdvėje nėra vietos priešiškumo kurstymui", ir iškėlė administracinę bylą prieš 19 respublikos kabelinės televizijos operatorių, kurie transliuoja Rusijos kanalą "Rossija 24".
Rusijos ambasada Latvijoje išjuokė šį sprendimą. Diplomatinė tarnyba pažymėjo, kad Ryga skelbia apie "priešiškas kalbas", "kai viskas yra blogai ir niekas neduoda pinigų".
Liepos pabaigoje Latvijos užsienio reikalų ministerija nusprendė užblokuoti prieigą prie "Baltnews.lv" svetainės. Agentūros duomenimis, "nic.lv" domenų registratorius pažeidė 2014 metų kovo 17 dienos ES reglamentą dėl sankcijų, susijusių su grėsme Ukrainos nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui.
Lietuvoje taip pat labai kliudoma Rusijos žiniasklaidos veiklai.
Liepą paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismas leido blokuoti Sputnik Lietuva svetainę Lietuvos teritorijoje. Pretekstas — Lietuvos radijo ir televizijos komisijos gautas LRT skundas dėl tariamo "autorių teisių pažeidimo". Vėliau LRTK atnaujino prieigą prie svetainės.
Taip pat gegužės pabaigoje Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas Sputnik Lietuva portalo vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas. Jis buvo apklaustas, Lietuvos valdžios atstovus ypač domino redakcijos darbas ir kontaktų šaltiniai.
Dėl to Latvijos pilietis Kasemas buvo paskelbtas "grėsme nacionaliniam saugumui" ir jam penkeriems metams uždrausta atvykti į Lietuvą.
Maskvoje tokie Lietuvos valdžios institucijų veiksmai laikomi "atviromis represijomis prieš nepageidaujamą žiniasklaidą". Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pažymėjo, kad Vilnius tęsia "informacinės erdvės išvalymo" nuo šaltinių, turinčių alternatyvią nuomonę, kursą.