VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. Latvijos sprendimas atidaryti prekybos zoną elektros energijai pirkti ir parduoti iš trečiųjų šalių, taip pat ir iš Baltarusijos atominės elektrinės (AE), nestebina. Tokią nuomonę televizijos kanalo "Laisvės TV" eteryje išsakė buvęs Lietuvos ūkio ministras, konservatorius Dainius Kreivys.
Pasak jo, būtent Ryga visada pažeidinėjo "Baltijos vienybę" energetikos klausimais.
Krevys pažymėjo, kad Latvija nėra pasirašiusi susitarimo dėl Klaipėdos SGD terminalo finansavimo ir tokiu būdu neleido sukurti bendros dujų rinkos. Be to, pasak politiko, Ryga nuolat delsė išspręsti Visagino AE projekto Lietuvoje klausimą, kuri galiausiai taip ir nebuvo pradėta statyti.
Pasak konservatoriaus, Latvija yra "silpniausia Baltijos šalių grandis" energetikos sektoriuje.
"Latviai jaučia tam tikrą kompleksą. Dėl to, kad jie nėra labai aktyviai dalyvavę bendros Baltijos šalių energetikos infrastruktūros kūrime. Estai pasileido dvi linijas su Suomija. Mes pasileidome su Lenkija ir Švedija. Pastatėme terminalą. O jie yra kaip našlaičiai", — pakomentavo Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ekspertas Rytas Staselis.
Jis pridūrė, kad Ryga niekada neturėjo "politinės valios" investuoti į energetikos infrastruktūrą.
"Jie jaučiasi šiek tiek kaip našlaitėliai. Čia estai kažką daro, lietuviai kažką daro, ir čia mes ir nuo estų, ir nuo lietuvių priklausomi esame. Ir kartais ta priklausomybė mums gali būti nenaudinga arba nenaudingesnė negu priklausomybė nuo rusų", — pateikė latvių poziciją Staselis.
Ekspertas pažymėjo, kad elektros energijos pirkimo iš Baltarusijos AE klausimu "vien nuo latvių niekas nepriklauso ".
Pasak jo, Latvija turėtų kreiptis į Lietuvos elektros energijos perdavimo tinklo operatorių "Litgrid" ir paprašyti jo patvirtinti leidimą pirkti elektrą iš Baltarusijos AE per jungtį tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Tačiau, kaip pažymi Staselis, Vilnius neleis Rygai to padaryti, nes šį klausimą reglamentuoja specialiai priimti įstatymai.
Kartu neatmetama galimybė, kad Latvija nuspręs ginčyti Lietuvos sprendimą Briuselyje, pasakė jis.
Be to, Kreivys ir Staselis pakomentavo informaciją apie tai, kad Lietuvos vyriausybė už beveik milijoną eurų pirko jodo tabletes, kurias planuojama išdalinti respublikos gyventojams, jei įvyks avarija Baltarusijos AE.
"Jodo tablečių geriau turėti negu neturėti, turint kaimynystėje tokį monstrą", — pareiškė Staselis.
Savo ruožtu Kreivys pridūrė, kad Lietuvos Seime yra speciali komisija, kuri rengia planą galimų avarijų atvejui, ir šis planas apima tablečių ir radioaktyvaus fono Baltarusijos elektrinėje matavimo įrangos įsigijimą.
Praėjusią savaitę Latvijos ministrų kabinetas pritarė Ekonomikos ministerijos siūlymui perkelti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis prie savo sienų dėl Lietuvos nenoro pirkti elektrą iš Baltarusijos.
Latvijos vyriausybė mano, kad Vilniaus veiksmai gali sukelti energijos trūkumo riziką kitoms Baltijos šalims.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad dėl tokio sprendimo "tenka tik apgailestauti", ir Latvijos valdžios veiksmus pavadino politiniais.
Šiuo metu Baltijos šalys trūkstamą elektrą iš trečiųjų šalių gali įsigyti tik per Lietuvą, tačiau techniškai įmanomi tiekimai ir per kitas šalis.
Vilniaus ir Minsko ginčas dėl Astravo AE
Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Tikimasi, kad pirmasis energijos blokas bus paleistas šių metų pabaigoje, o antrasis — 2020 metais.
Vilnius kvietė kaimynines šalis boikotuoti projektą, tačiau nesėkmingai. Tuomet Lietuvos valdžia įstatymų leidybos lygmeniu atsisakė pirkti elektrą iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" atominės elektrinės.
Baltarusija ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Šalies valdžia ne kartą pabrėžė, kad objektas statomas pagal saugos standartus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra rizikos.