Lenkija tyliai stebi Baltijos kaimynių triukšmą ir ruošiasi statyti šešis branduolinius reaktorius ne tik savo reikmėms, bet ir tam, kad galėtų parduoti pigią elektros energiją Baltijos rinkoje.
"Ir tu, Brutai?!" Priešmirtiniai Julijaus Cezario žodžiai, skirti jo žudikui — Markui Junijui Brutui, atėjo į galvą iškart po Latvijos elektros perdavimo bendrovės AST pareiškimo, kad ji ketina pirkti elektrą iš Baltarusijos atominės elektrinės Astrave. Ir šis skandalingas teiginys buvo išsakytas prieš pat Baltijos kelio, kuris tapo Baltijos šalių vienybės simboliu po TSRS žlugimo, 30-metį.
Pastebėtina, kad bendrovė palaikė Latvijos Vyriausybės verslo planus. Matyt, keršydama už visus Lietuvos padarytus įžeidimus. O jų — labai daug.
Pradedant nuo to, kad prieš dešimt metų lietuviai "tyliai per naktį" išardė 20 kilometrų ilgio geležinkelio atkarpą nuo Mažeikių iki Rengės stoties Latvijoje. Per jį naftos produktai iš koncerno "Orlen Lietuva" buvo cisternomis pristatomi į Latviją.
Tuomet Vilnius du kartus iš eilės apgavo Rygą svarbiuose energetikos projektuose. Iš pradžių pamėgino pastatyti naują atominę elektrinę Lietuvoje su Latvijos kapitalo dalimi. Taip pat, gaunant finansavimą iš ES. Latvijos ir Estijos dalyvavimas būsimai Visagino AE turėjo suteikti "regioninio projekto" statusą. Buvo pasiūlyta, kad trys Baltijos šalys pasidalintų pinigus vienodai, tačiau kuponus kirpti ruošėsi tik Lietuva. Ryga ir Talinas laiku įžvelgė Vilniaus gudrybę ir... nusisuko nuo draugų lietuvių. Visagino atominės elektrinės projektas žlugo.
Tuomet lietuviai bandė latvius ir estus pritraukti į dar vieną energetinę aferą — didžiulio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo "Independence" statybą. Didelės jo išlaikymo išlaidos turėjo būti kompensuotos iš ES struktūrinių fondų. Tačiau tam, kad SGD terminalas būtų pripažintas regioniniu projektu, reikėjo ir Latvijos bei Estijos dalyvavimo. Pinigus turėjo sumokėti latviai ir estai, o lietuviai — gauti naudą. Dar viena draugų "Baltijos kelyje iš TSRS" apgavystė ir vėl neišdegė.
Be to, tarp Lietuvos ir Latvijos iki šiol neišspręstas ginčas dėl jūrinės sienos ruožo, kuriame yra didelis naftos telkinys. Lietuviai nesiruošia pasiduoti latviams šiuo klausimu. Padėtis dėl sutarties aklavietėje.
Ir štai eilinė kaimynės-draugės Lietuvos, kuriai "gresia" "antrasis Černobylis", interesų išdavystė. Užuot protestavę ir reikalavę uždaryti Astravo AE, latviai paskelbia, kad lietuviams nesaugią elektrą jie yra pasirengę pirkti.
"Latvių sprendimas yra politinis sprendimas. Kiek žinau, konsultacijos (Latvijos — Sputnik) su Lietuvos energetikos ministerija vyko, bet nepasibaigus konsultacijoms buvo padarytas toks sprendimas, ir dėl to tenka tik apgailestauti. <…> Ar tai labai smarkiai nustebino? Turbūt, kad ne", — sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Ar galima buvo sustabdyti 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės vykstančias Astravo AE statybas? Vilnius mano, kad įmanoma, jei visos ES valstybės pasakytų tvirtą "ne". Tačiau niekas nepalaikė Lietuvos konfrontacijoje su Astravo AE. Taip pat ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel tik patarė Lietuvai ne užsiimti politizavimu, o tiesiog atidžiai stebėti, kaip laikomasi visų saugos standartų Astravo AE statybvietėje.
"Vokietija palaiko Lietuvą, kad turi būti laikomasi aukštų saugos kriterijų. Europos Sąjunga privalo pasirūpinti, kad ši Astravo elektrinė atitiktų visus saugos standartus ir nekeltų pavojaus", — sakė Merkel spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.
Pati Baltarusijos valdžia ne kartą siūlė lietuviams prisijungti prie Astravo AE projekto ir net pažadėjo pasidalyti akcijomis. Tačiau išdidūs lietuviai šiuos siūlymus kategoriškai atmetė. O atominės energijos mokslininkams iš Ignalinos AE uždraudė dirbti Baltarusijos projekto konsultantais. Galimybė pirkti pigią elektrą iš Astravo AE buvo nutraukta įstatymu, draudžiančiu tiek privačioms, tiek valstybinėms įmonėms net mintyse pirkti šią elektrą. Nupjovė šaką, ant kurios buvo galima sėdėti.
Maža to, kad Latvija ne tik atvirai išdavė Lietuvą, tai dar ir Lenkija ruošiasi duoti leidimą pirkti elektros energiją iš Astravo. Dar daugiau — lenkai teigė ketinantys statyti šešis branduolinius reaktorius, kad pakeistų uždarytas šilumines elektrines. Kur bus šie reaktoriai? Gal netoli sienos su Lietuva? Jei taip, kaip į tai reaguos oficialus Vilnius? Taip pat pradės mūšį, bet jau su Lenkijos AE?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
