VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. Lietuvoje prie "didvyrių" priskiriami "tie, kurių rankos suteptos tūkstančių žmonių krauju", sakė Rusijos konsulas Lietuvoje Aleksandras Gračiovas, pasisakydamas tarptautinėje mokykloje "Studia Baltica", Kaliningrade, praneša portalas "RuBaltic.ru".
Diplomatas pažymėjo, kad nacių kolaborantų heroizavimo tema yra ypač aštri, o istorija ir jos aiškinimas tampa labai rimtos konfrontacijos informacinėje erdvėje objektu.
"Jie (Lietuvos valdžios atstovai — Sputnik) priskiria prie didvyrių tuos žmones, kurių rankos suteptos tūkstančių žmonių krauju. Jie apdovanojami, jei jie vis dar gyvi. Mirusiems statomi paminklai, atminimo lentos ir panašiai", — teigė Gračiovas.
Anot jo, Maskva yra atvira tokių istorinių klausimų aptarimui diplomatiniu lygmeniu, tačiau nemato tokio paties Baltijos šalių noro. Gračiovas pabrėžė, kad jų valdžia "nenori išgirsti mūsų požiūrio" ir niekam neįdomi tiesa, vyrauja tik ketinimai "primesti savo požiūrį".
Konsulatas papasakojo apie Lietuvos požiūrį į faktus iš nacių bendrininkų, tokių kaip Jonas Noreika (Generolas Vėtra) ir "miško broliai", biografijų. Gračiovas pažymėjo, kad valdžia "pasveria" informaciją apie savo "didvyrius".
"Noreika buvo Šiaulių geto organizatorius. O vėliau jis tapo didvyriu, nes kovojo su sovietų valdžia. Ir kur persvara? Be abejo — tai, kad jis kovojo prieš sovietų valdžią", — sakė jis.
Nacių kolaborantų heroizavimas Lietuvoje
Lietuvos valdžia atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Lietuvoje persekiojami tie, kurie išreiškia priešingą oficialiai Vilniaus nuomonei požiūrį.
Respublikoje statomos atminimo lentos vadinamųjų didvyrių garbei, statomi paminklai, pervadinamos gatvės. Tačiau žinoma, kad daugelis jų Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo naikinant vietinius gyventojus ir Lietuvos žydų bendruomenę. Tuo tarpu Lietuvos valdžia šlovina, kad "miško broliai" "kovojo" prieš sovietinį režimą.
Vienas tokių pavyzdžių yra partizano vado Adolfo Ramanausko (Vanago) garbinimas. Lietuvoje jis laikomas "tautos didvyriu", o karo metu dalyvavo sunaikinant aštuonis tūkstančius civilių gyventojų.
Lietuva kritikuojama dėl tokio požiūrio į istoriją. Efraimas Zurofas, Simono Vyzentalio centro Jeruzalės padalinio vadovas, teigė, kad vietos valdžia žmonėms nepasakė tiesos apie savo šalies istoriją, ypač apie holokaustą, o pats Ramanauskas savo memuaruose prisipažino, kad vadovavo bausmių vykdytojų gaujai, nors nebuvo įrodymų, kad jis tiesiogiai dalyvavo susidorojimų metu.
"Kovotojas už laisvę" Jonas Noreika buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys, vėliau prisijungė prie "miško brolių". Vilniuje kilo skandalas po to, kai meras Remigijus Šimasius nutarė nuo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos pastato nukelti atminimo lentą nacių bendrininko garbei.
Šimašius apie Noreikos atminimo lentą: negalime jo garbinti Vilniaus vardu >>
Mero poelgis sukėlė daug kritikos, ypač iš konservatorių, žinomų dėl jų rusofobinės pozicijos. Šimašius savo poelgį paaiškino sakydamas, kad Vilnius neturėtų šlovinti tų, kurie dalyvavo kuriant žydų getą ir prisidėjo prie civilių žudynių.
Istorikas ir publicistas Armenas Gasparianas anksčiau pažymėjo, kad Lietuva ir toliau įamžins karo nusikaltėlių atmintį, tačiau Europai tam tikru momentu šis klausimas taps labai svarbus.
Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje, dalyvavo žydų bendruomenės sunaikinime Lietuvoje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių naikinimo.