Baltijos šalys ragina ES ištirti "totalitarizmo nusikaltimus"

Taip pareikšta per 80-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metines
Sputnik

VILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. Baltijos šalys, Lenkija ir Rumunija paragino ES valstybes teikti paramą tiriant nacizmo ir stalinizmo nusikaltimus ir užkirsti kelią "bandymams manipuliuoti istorija".

Tai teigiama bendrame šių valstybių užsienio reikalų ministrų pareiškime dėl Molotovo-Ribentropo pakto 80-mečio minėjimo. Apeliacija buvo paskelbta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje.

"Priverstinis aljansas": kaip Latvija ir Estija nusekė paskui Lietuvą

Ministrai pažymėjo, kad teisingumas ir objektyvi tiesa yra "bendros ateities kūrimo pagrindas". Šiuo metu, jų teigimu, totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimo ir nusikaltėlių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn praktika šiuo metu yra nepakankama.

"Mes raginame visų Europos šalių vyriausybes suteikti visokeriopą paramą totalitarinių režimų istoriniam tyrimui. Veikdami suderintai, galime veiksmingiau kovoti su dezinformacijos kampanijomis ir užkirsti kelią bandymams manipuliuoti istoriniais faktais", — teigiama pranešime.

Nepuolimo tarp TSRS ir Vokietijos sutartis (Molotovo-Ribentropo paktas) buvo pasirašyta 1939 metų rugpjūčio 23 dieną. Kai kurie istorikai mano, kad šis dokumentas prisidėjo prie Antrojo pasaulinio karo protrūkio, kiti mano, kad, atvirkščiai, leido atidėti jo pradžią. Taip pat buvo pasirašytas slaptas papildomas protokolas, apibrėžiantis sovietų ir vokiečių įtakos sferų atskyrimą Rytų Europoje "teritorinės pertvarkos" atveju.

Pareiškimai apie "sovietų okupaciją"

Baltijos šalių valdžia reguliariai skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą".

Praėjusį mėnesį Baltijos šalys pasipiktino tuo, kad Maskvoje buvo surengti šventiniai saliutai buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų (tarp jų ir Vilniaus, Kauno, Talino bei Rygos) išvadavimo nuo nacių okupantų metinėms paminėti.

Istorikas paaiškino Molotovo-Ribentropo pakto "demonizavimą" Baltijos šalyse

Kaip pažymėjo Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas, šiuos istorinius įvykius Baltijos valdžios institucijos nuolat perrašinėja, nepaisydamos Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolo sprendimų, ir vadina juos "juodosiomis datomis".

Baltijos šalių politikų reakciją sukritikavo Rusijos diplomatai. Savo ruožtu oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad fejerverkai rengiami Rusijos teritorijoje ir Maskva neturėtų atsiklausti, kada jie turėtų būti rengiami.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės aktui.

Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad remiantis tuo negalima laikyti Baltijos šalių buvimo TSRS sudėtyje "okupacija". Todėl, anot Rusijos, Baltijos šalys neturi pagrindo ko nors reikalauti.