Paprastam gyventojui vis dar sunku įžvelgti užkulisinį mūšį, kuris Lietuvoje kilo per pastaruosius trejus metus. Ir vaizdą, kurį piešia jam vadovaujanti konservatyvioji žiniasklaida, vadovaujama nacionalinio radijo ir televizijos, vis labiau panašėja ne į realybę, o į absurdo teatrą. Kuriant daugiaserijinę sagą, kurios autorius yra pats Dėdulė, aktorių žaidime atsiranda vis daugiau neatitikimų ir klaidų. Tai jau pradėjo pastebėti daugelis žiūrovų ir skaitytojų.
Ryškus pavyzdys ― "Obzor" tinklalapyje pateiktas profesoriaus Pinchoso Fridbergo komentaras apie neseniai vykusį nacionalistų-patriotų mitingą ginant fašistų bendrininko Jono Noreikos "šviesųjį vardą". Kaip žinote, Vilniaus miesto tarybos deputatai nusprendė Škirpos alėją pervadinti į Trispalvės alėją (Lietuvos vėliavos). Pasipiktinę nacionalistai stengėsi sukviesti į gatves dešimtis tūkstančių patriotų.
Tada gerbiamas Lietuvos žydų bendruomenės narys Pinchosas Fridbergas savo žmonai, buvusiai Kauno geto kalinei, pasakė: "Klausimas tas, kiek protestuotojų susirinks. Jei šimtas ― nieko baisaus, bet kurioje visuomenėje visada bus saujelė "disidentų", tokių kaip Kasčiūnas. Bet jei tūkstančiai, tai ― vargas, didelis vargas, vadinasi, niekas nepasikeitė".
Suprasti pagyvenusių Lietuvos žydų, kurie patyrė visus Lietuvos holokausto siaubus, baimes nesunku. Skirtingai nuo "dėdulėjugendų" (analogiškai su "hitlerjugendu"), tyrinėjusių Lietuvos istoriją iš Vytauto Landsbergio traktatų, Lietuvoje yra vis daugiau žmonių, kurie nemalonius istorijos faktus sužino iš Rūtos Vanagaitės knygų.
"Laimei, nelaimė neįvyko: susirinko [į mitingą ginant atminimo lentą Noreikos ― Sputnik] tik "šimtas ar du". Ir, kad ir kaip šventvagiškai tai skambėtų, džiaugiuosi, kad mitingas įvyko. Tiksliau, džiaugiuosi ne pačiu mitingu, o jo rezultatu. Man atrodo, kad susirinkusiųjų skaičius aiškiai parodė, jog Lietuvos visuomenėje įvyko tam tikras poslinkis: žmonės nekreipė dėmesio į konservatyvaus ideologo Vytauto Landsbergio raginimus saugoti susitepusius didvyrius (Vytauto Landsbergio žodžiai "Labai svarstytina, ar jis [Jonas Noreika] taip labai susitepęs, kad turi būti viešai pažemintas")", ― cituoja profesorių Fridbergą leidinys.
Kitas dalykas, kuris aiškiai rodo bejėgę konservatorių isteriją, ― Seimo deputatės Irinos Rozovos "atvejis". Jame tiek daug absurdo ir atviro faktų klastojimo, kad net konservatoriams lojalūs Lietuvos piliečiai susimąstė apie "Dėdulės ideologijos", pagrįstos vis kritikuojamo sovietinio KGB metodais, teisingumą.
VSD-KGB
Visiškas sekimas ir specialiųjų tarnybų naudojimas kovojant su politiniais konservatorių oponentais ir "kovotojais už istorinę tiesą". Štai kuo užsiima Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD). Apie tai garsiai paskelbė "nesugadinta" rašytoja Rūta Vanagaitė atviru laišku užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui. Jame Vanagaitė papasakojo, kaip diplomatinės atstovybės kartu su VSD slaptai stebi jos pasirodymus užsienio forumuose, konferencijose ir knygų mugėse, kur Vanagaitė pristato savo knygas apie Lietuvos holokaustą. Šių forumų išvakarėse Lietuvos užsienio reikalų ministerijos organizatoriams išsiunčiami laiškai, kuriais diskredituojama Vanagaitės reputacija.
Savo laiške Rūta Vanagaitė pateikia ryškų Lietuvos diplomatijos amoralumo pavyzdį. Geteborgo knygų mugės išvakarėse "Karneval Forlag" leidykla gavo laišką iš Lietuvos ambasados Švedijoje kultūros atašė Živilės Etevičiūtės. Laiške diplomatė teigė, kad Rūtos Vanagaitės knygoje "Mūsiškiai" "daugelis įvykių knygoje neatitinka istorinių faktų", o autorės teiginiai abejotini.
"Kreipiuosi į Jus, gerbiamas ministre, prašydama nutraukti jau kelerius metus trunkančią slapto sekimo ir skundų rašymo praktiką ir paraginti atsakingus Lietuvos ambasadų darbuotojus taupyti savo darbo laiką ir ― svarbiausia ― liautis diskredituoti užsienyje ir save, ir ambasadą, ir demokratiją Lietuvoje", ― sakė Vanagaitė.
"Paskutinis ir lemtingas mūšis"
Tai, kad "Dėdulės jaunikliai" pralaimi kovą su politiniais oponentais, liudija ir tai, kad pats "patriarchas" vėl išėjo į areną savo "paskutiniam ir lemtingam mūšiui". Matyt, net vainikuotas anūkas Gabrielius negali susitvarkyti su nepakeliama jam paskirto naujojo partijos lyderio našta. Begalinį ažubalių-kasčiūnų niurzgimą liaudis jau priima kaip klounų pasirodymą cirko arenoje. Juokiasi ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir iš Lietuvos juokiamasi tarptautinėje arenoje.
Ko verta vien isterija dėl Baltarusijos AE. Kaimynai išjuokia lietuvių, kurie, užuot skaičiavę pinigus, užsiima politikos iškraipymu, idiotizmą.
Štai ir tenka vyriausiajam "patriarchui" nusileisti iš dangaus į žemę ir rašyti laiškus prekybos tinklams, prekiaujantiems marškinėliais su sovietiniais simboliais. Bet taip juk galima prarasti sveikatos likučius. Ne Jūsų jėgoms sunkiasvorės kovos. O vertos pamainos nematyti...
Tiesa, konservatorių priešininkams irgi dar anksti atsipalaiduoti ir švęsti pergalę. Žiurkės, užspęstos į kampą, tampa du-tris kartus pavojingesnės. Reikia dar įkalti paskutinį vinį į konservatorių karsto dangtį kitų metų rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Iki to laiko reikia neutralizuoti ne tik buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės (t. y. Dėdulės) statytinius atsakingiausiuose postuose visose valdžios srityse, bet ir "užimti" "telegrafą" ― žiniasklaidą ir televiziją.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.