VILNIUS, rugpjūčio 30 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministerija parengė įstatymo projektą, skirtą sumažinti šaukiamąjį amžių. KAM siūlo sumažinti šaukiamąjį amžių iki 18–23 metų. Šiuo metu lietuviai eina į privalomąją karo tarnybą būdami 19–26 metų.
Anot krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso, pakeitimai padarys karo tarnybą "dar patrauklesne ir patogesne pašauktiniams".
Interviu Sputnik Lietuva karo apžvalgininkas Aleksandras Žilinas pareiškė, kad Lietuvos piliečiai neturi paskatų eiti į karo tarnybą.
"Pirma, tai ne armija, o pajuokos objektas. Ar į ją kas nors rimtai žiūri, išskyrus krašto apsaugos ministrą, kuriam pavyko užimti šias pareigas ir gauti tam tikrą atlyginimą? Niekas jos negerbia. Galbūt NATO kažkaip rimtai žiūri į Lietuvą ir Latviją? Net juokinga sakyti. Todėl, jei jie nori papildyti armiją kai kuriais žmonėmis, tada reikia ir toliau mažinti amžių, geriausia, iki 12–13 metų, kai berniukai mėgsta žaisti karo žaidimus. Štai juos reikia ten imti, tebėga ir tešaudo iš lazdų", — sakė jis.
Žilinas pažymėjo, kad Lietuva iškrito iš geopolitinės erdvės ir nėra svarbi nei Rusijai, nei Vakarams.
"Jie [Baltijos šalys] tapo resursu, <...> į kurį reikia atitraukti dalies Rusijos pajėgų dėmesį, kad mažiau tektų pirmosios NATO kategorijos šalims — Vokietijai, Prancūzijai. Todėl nemanau, kad jos susidoros su šia užduotimi. Šios šalys neturi pinigų, kad didintų piniginę pašalpą, nėra paskatų, nieko nėra, todėl manau, kad ši užduotis šioms respublikoms yra neišsprendžiama", — teigė jis.
Lietuvos kariuomenė grąžino šaukimą 2015 metais, remdamasi "geopolitinės padėties pablogėjimu". Pradinė karo tarnyba trunka devynis mėnesius. Naujausiais Lietuvos kariuomenės duomenimis, per trejus metus iš beveik 13 tūkstančių tarnavusių jaunų žmonių beveik trys tūkstančiai nusprendė tęsti tarnybą kariuomenėje.
Šių metų birželį Lietuvos vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos sistemos personalo padidinimą pagal ateinančių dešimties metų planą. Numatoma, kad profesinės karo tarnybos karių skaičius išaugs nuo 10,9 tūkst. iki 14,5 tūkst. Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių bei kitų aktyviojo rezervo karių skaičius išaugs nuo 5,4 iki 6,3 tūkstančio.
Karo ekspertas Aleksandras Chrolenko medžiagoje portalui Sputnik Lietuva pažymėjo, kad Lietuvoje žlunga idėja sukurti profesionalią armiją. Anot jo, Vilnius turi grįžti prie ginkluotųjų pajėgų formavimo šaukimo į karinę tarnybą pagrindu ne dėl geopolitinės padėties pablogėjimo, bet dėl to, kad respublikos piliečiai nenori savo noru ginti JAV ir NATO interesų.
Lietuva gynybai skiria du procentus BVP. Respublikos valdžia ketina iki 2030 metų padidinti karines išlaidas iki 2,5 procento BVP.