Tauragės apskrities mechanizuotame pėstininkų batalione apie 500 šauktinių kariams buvo uždėti antpečiai. Anksčiau Seimas patvirtino kariuomenės struktūrą, kurioje nustatomas bendras maksimalus privalomas pirminių karo prievolininkų skaičius 2019 – 2024 metais nuo 4 190 iki 4630 žmonių.
Dėl augančių karininkų gretų bendras Lietuvos kariuomenės skaičius didėja nuo 19 490 iki 22 450 (nepaisant stabilaus šauktinių skaičiaus), o per penkerius metus kariuomenė pasipildys 5500 jaunuolių. Lietuvos gynybos ministerija sausį į šauktinių sąrašą nuo 19 iki 26 metų įtraukė daugiau kaip 31 tūkstantį jaunuolių, tačiau šiemet bus pašaukti tik 3827 žmonės.
Dar viena gera žinia: privaloma karo tarnyba merginoms kol kas neplanuojama.
Nepaisant taikos ir stabilumo, vyraujančių Lietuvoje, respublikos militarizacija tęsiasi. Pasauliniame karinės galios reitinge Lietuva per dvejus metus pakilo 14 laiptelių ir užima 81 vietą — tarp Tuniso ir Omano. Lietuvos kariuomenėje šiandien tarnauja 18 500 žmonių, kurių dauguma yra pagal sutartis tarnaujantys specialistai.
Privalomoji devynių mėnesių karinė tarnyba Lietuvoje buvo panaikinta 2008 metais ir atkurta po šešerių metų, nurodant geopolitinės padėties pablogėjimą.
Kam ir kaip tarnauja lietuviai
Po kelių "bandomųjų" kreipimųsi Vilnius nusprendė galutinai ir visam laikui atkurti karinę tarnybą. Tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė 2016 metų vasarą pasirašė įstatymus, kurie užtikrins pastovų šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tačiau tuo metu lietuviai beveik tikėjo, kad šaukimas į kariuomenę — "totalitarinės sovietinės praeities reliktas" ir nacionalinėje kariuomenėje tarnaus tik profesionalai-savanoriai.
Visai neseniai gynybos ministras Raimundas Karoblis priminė, kad norinčių tarnauti kariuomenėje skaičius kasmet auga. Priverstinis šaukimas lyg ir nereikalingas.
Atgimusi 2-oji brigada "Žemaitija" kartu su 1-oji mechanizuota brigada "Geležinis Vilkas" turėjo saugoti respublikos teritoriją. Tačiau netrukus Lietuvos krašto apsaugos ministerija didelę dalį savo sausumos pajėgų perkėlė į Bundesverą. Bendrapiliečiai tiesiog išnuomoti užsienio valstybei. Iškyla klausimas: kodėl reikia kurti dvi nacionalines brigadas, atkurti projektą, jei lietuvių šauktiniai "de facto" ir "de jure" tampa neapmokamais Vokietijos kariuomenės "savanoriais"?
Tačiau įvedus privalomąją karo tarnybą iš mokesčių mokėtojų pareikalauta papildomų 120 milijonų eurų.
Atsižvelgiant į karių perdavimą ir Lietuvos suverenitetą NATO sąjungininkams, respublikos saugumas nepriklauso nuo "Žemaitijos", "Geležinio Vilko" ir šauktinių skaičiaus. 2,8 milijono Lietuvos piliečių likimus nustato Pentagono generolai ir iš dalies Briuselis. Visos kitos "gynybinės konstrukcijos" — nacionalinės iliuzijos.
NATO daugiaserijinės pratybos Lietuvoje primena teatrą, kuriame Lietuvos kariams skiriamas statistų vaidmuo. Anksčiau suformuota bendra Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada daugiausia išlieka retorine figūra. Vilniaus "karinio Šengeno“ idėjos propagavimas NATO šalims suklumpa ties Lietuvos ir visos Rytų Europos transporto infrastruktūra, kuri yra absoliučiai netinkama tokiam "blitzkrieg". 44 kilometrų ilgio pasienio tvora nebuvo pastatyta laiku. Iliuzijų sąrašas yra daug ilgesnis, o pagrindinė iš jų — "Rusijos agresijos konfrontacija".
Potencialų skirtumas
Pastaraisiais metais, siekiant sustiprinti ginkluotąsias pajėgas, buvo sumažinta daugybė Lietuvos biudžeto straipsnių, visų pirma socialinių išlaidų. O karinis biudžetas siekė du procentus BVP. Per valstybės nepriklausomybės laikotarpį daugiau nei 7000 Lietuvos karių dalyvavo 29 tarptautinėse operacijose 12 šalių. Visa tai formuoja tam tikrą gynybinį potencialą, sukaupta tam tikra karinė patirtis.
Bet koks Lietuvos kariuomenės palyginimas su rusiška, retorika apie "konfrontaciją" (nors ir vienoje eilėje su sąjungininkais), jos teritorijos aprūpinimas užsienio kariuomenės ir ginklų sutelkimu — absoliučiai netinkami ir pavojingi.
NATO aktyvumas verčia Rusiją stiprinti savo karines pajėgas Kaliningrado srityje ir visoje Vakarų karinėje apygardoje, iškelti strateginius bombonešius "Tu-160" ir pradėti plataus masto karinių jūrų pajėgų pratybas Baltijos šalyse. Ir tai yra tik Rusijos reakcijos į NATO karinių formacijų požiūrį, aljanso karinių bazių tinklo plėtros Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pradžia.
Atsižvelgiant į tai, blaiviai mąstantys jaunuoliai nori palikti šalį, o ne pasirinkti vieną iš kelių tarnybos kariuomenėje būdų: devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, tarnybą Respublikos savanorių gynybos pajėgose , trijų mėnesių programą jaunesniesiems karininkams — studentams ir aukštųjų mokyklų absolventams. Todėl realiame pasaulyje Lietuvos gynybos ministerija kovoja ne su savanorių pertekliumi, o su augančia jaunų vyrų emigracija, kurie tokiu būdu siekia išvengti šaukimo į tarnybą.
Tuštėjanti respublika — strateginė grėsmė Šiaurės Atlanto aljansui. Tarybų Lietuvoje prieš 30 metų gyveno vienų milijonų daugiau žmonių. Militarizacija neišvengiamai lemia degradaciją ir nustumia į civilizuoto pasaulio šalikelę. Deja, oficialus Vilnius nemato kito kelio.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
