VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Estijos parlamento pirmininkas Hennas Põlluaasas priims savo kolegas iš Šiaurės ir Baltijos šalių Laulasmaa mieste, su kuriais aptars regioninio saugumo, "Brexit" ir Rusijos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) įgaliojimų atkūrimą.
Susitikimas vyks rugsėjo 3 dieną Arvo Pärt centre (Laulasmaa), praneša Estijos Respublikos parlamento spaudos tarnyba.
Daugiausia dėmesio parlamento vadovų diskusijose bus skiriama regioniniam saugumui ir hibridinėms grėsmėms.
Anot Põlluaaso, nepaisant to, kad šiandien Šiaurės ir Baltijos šalys aktyviai bendradarbiauja gynybos ir saugumo srityse, šį bendradarbiavimą reikia dar labiau sustiprinti. Savo žodžius jis paaiškino sakydamas, kad "pasaulio saugumo dinamika greitai keičiasi".
Darbotvarkėje taip pat yra tokių temų kaip kova su melaginga informacija ir kitomis įtakos priemonėmis, britų pasitraukimas iš ES, Rytų partnerystė ir Rusijos delegacijos teisių į ETPA atkūrimas.
"Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas" (NB8) yra regioninis bendradarbiavimo formatas, kuriame nuo 1992 metų susitinka Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Danijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai. Šiais metais NB8 pirmininkauja Islandija. Kitais metais ji perduos šiuos įgaliojimus Estijai.
Rusijos įgaliojimų atkūrimas ETPA
Liepos pradžioje Rusija sumokėjo apie 33 mln. eurų Europos Tarybos biudžetui už 2019 metus. Tai įvyko beveik iš karto po to, kai ETPA priėmė rezoliuciją, patvirtinančią visas Rusijos delegacijos teises, ir šalis sugebėjo grįžti į visapusišką darbą Asamblėjoje.
2014 metais Rusijos delegacija prarado pagrindines teises ETPA dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą. Būtent dėl šios priežasties šios sankcijos sugriežtintos.
Praėjus trejiems metams, 2017 metų vasarą, Rusija sustabdė kai kuriuos mokėjimus į Europos Tarybos biudžetą, kol bus grąžintos jos delegacijos teisės. Kaip pripažino ETPA, šios priemonės sukėlė finansinių sunkumų: biudžetą prireikė įšaldyti devyniais procentais, deficitas sudarė pusantro milijono eurų.
Grįžti į Asamblėją buvo sudėtinga: kai kurios delegacijos išreiškė didžiulį pasipiktinimą, Kijevas, Tbilisis ir Londonas parengė daugiau kaip 200 rezoliucijos pakeitimų, tačiau Asamblėja tik vienam iš jų pritarė, o balsavimas baigėsi Rusijos naudai.