VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Estijos Parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Riigikogu ir valdančiosios partijos narys Enn Eesmaa interviu "ERR" sakė, kad respublika nepaliks Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA), kad užkirstų kelią Rusijos pozicijai tarptautinėje organizacijoje.
Anot jo, Estijos parlamentarai sutaria, jog neprotinga mažinti ETPA narių, kurie nusistatę prieš Rusiją, skaičių. Taigi, Talinas atsisakė anksčiau paskelbtų planų pasitraukti iš organizacijos, norėdamas protestuoti prieš Rusijos delegacijos teisių atkūrimą.
Interviu Sputnik Lietuva ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad nė viena iš Baltijos šalių nepaliks ETPA, nes jų buvimas tarptautinėse organizacijose yra išskirtinė vertybė.
"Estija ir kitos Baltijos šalys, net ir Ukraina, sugrįžus Rusijai į ETPA, liaudiškai tariant, išėjo iš proto. Tik tai gali paaiškinti teiginį, kad jos išeis iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos. Kiekvienas, kas turi supratimą apie Baltijos šalis, puikiai žino, kad jos niekur nedings, o žūtbūt padarys viską, kad tik liktų ETPA.
Baltijos šalims narystė tarptautinėse organizacijose lyg idea fix. Visa jų naujausia istorija po atsiskyrimo nuo TSRS — vien noras patekti į vieną ar kitą organizaciją: ES, NATO, Europos Tarybą, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Ir jos net baisiausiame sapne negali įsivaizduoti, kad Rusija yra prestižiniame tarptautiniame klube, o jų ten nėra", — sakė analitikas.
Pasak Nosovičiaus, Baltijos šalys tarptautinėse organizacijose niekam nereikalingos, nes jų indėlis ir įtaka yra minimalūs.
"Šie teiginiai — tiesiog isterija. Nemanau, kad jos išvis galvojo, kai skelbė tokius pareiškimus. Jei jos tik truputėlį atvėstų ir šaltakraujiškai susimąstytų, tai niekad tokių garsių pareiškimų neskelbtų, nes, pirmiausia, jos niekam nereikalingos ETPA, priešingai nei Rusija. Jų mokestis yra minimalus. Kitose organizacijose jos taip pat nereikalingos. Šios šalys neturi jokios įtakos", — sakė analitikas.
2014 metais Rusijos delegacija prarado pagrindines teises ETPA dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą. Būtent dėl šios priežasties šios sankcijos sugriežtintos. Praėjus trejiems metams, 2017 metų vasarą, Rusija sustabdė kai kuriuos mokėjimus į Europos Tarybos biudžetą, kol bus grąžintos jos delegacijos teisės. Kaip pripažino ETPA, šios priemonės sukėlė finansinių sunkumų: biudžetą prireikė įšaldyti devyniais procentais, deficitas sudarė pusantro milijono eurų.
Grįžti į Asamblėją buvo gana sudėtinga: kai kurios delegacijos išreiškė didžiulį pasipiktinimą, Kijevas, Tbilisis ir Londonas parengė daugiau kaip 200 rezoliucijos pakeitimų, tačiau tik vienam iš jų pritarta, o balsavimas baigėsi Rusijos naudai.
