VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Diplomatinis skandalas tarp Lietuvos ir Kinijos galutinai palaidojo Klaipėdos uosto viltis sulaukti Kinijos investicijų ir gauti riebų kąsnį Naujojo šilko kelio projekte, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.
Tuo tarpu ankstesnį santykių tarp Lietuvos ir Kinijos pablogėjimą paskatino JAV ambasada Vilniuje. Amerikos emisarai Rytų Europoje pastaruoju metu nepaiso savo kolegų verkšlenimų apie "Rusijos grėsmę", tačiau jie nuolat pabrėžia Kinijos grėsmę ir reikalauja su ja kovoti. Gerų santykių su JAV kaina yra vilties pagerinti savo ekonominę situaciją pritraukiant didžiulius Kinijos išteklius atsisakymas.
Rugpjūčio 23 dieną Vilniaus centre įvyko solidarumo su protestuotojais Honkonge mitingas. Susirinkimo metu Katedros aikštėje pasirodė žmonės su KLR vėliavomis, kaip paaiškėjo, Kinijos ambasados darbuotojai. Tarp jų ir Honkongo autonomijos gynėjų kilo konfliktas.
Praėjus pusantros savaitės Lietuva nusprendė, kad reikia pasipiktinti, ir pareiškė, kad diplomatinių skyrių darbuotojai neturi teisės kėsintis į susirinkimų laisvę ir trikdyti viešosios tvarkos. Jie gali tyliai stebėti, bet nesikišti į demokratinį procesą.
Todėl Kinijos ambasadorius Vilniuje buvo iškviestas į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, kur jam buvo įteikta protesto nota. Nereikia nė sakyti, kad oficialus Vilnius remia protestus prieš žemyninę Kiniją Honkonge, laikydamas juos demokratijos apraiška.
Kitą dieną Kinija atsakė Vilniui.
"Kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje, turiu pasakyti, kad ten yra laikomasi visų Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių oficialių įsipareigojimų. Jie nepažeidė vietinių įstatymų", — teigė oficialus Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Skandalas sulaukė didelio atgarsio: be lietuvių, apie jį rašė daugybė užsienio žiniasklaidos priemonių, tarp jų ir "Amerikos balsas". Galbūt toks ir buvo Vilniaus tikslas.
Ankstesnį Lietuvos ir Kinijos santykių skandalą tiesiogiai įžiebė JAV ambasada Vilniuje, kuri paragino Lietuvą nepalaikyti jokių santykių su Kinija.
Šių metų gegužę "Reuters" pranešė, jog JAV ambasadorius reikalavo, kad Lietuvos ministras pirmininkas uždraustų Kinijos "Huawei" išmaniuosius telefonus šalyje kaip grėsmę NATO sąjungininkų saugumui. Vyriausybė neišdrįso uždrausti "Huawei", tačiau Lietuvos specialiosios tarnybos šiais metais iš dalies patenkino užjūrio sąjungininkų susirūpinimą, pirmą kartą grėsmių sąraše be "Rusijos grėsmės" paminėdamos kinus.
Dabar Kinija ne prasčiau nei Rusija "užmezga ryšius su Lietuvos politikais", "domisi jos vidaus ir užsienio politika, karine sfera ir ateities planais". Todėl į bendradarbiavimą su ja reikia žiūrėti labai atsargiai.
Šiuo atžvilgiu Lietuvos specialiosios tarnybos gali būti ramios.
Po daugybės diplomatinių skandalų tarp Vilniaus ir Pekino nebus bendradarbiaujama, nes Kinija nenukreips juanių ten, kur vykdoma nedraugiška politika.
Dabartiniai "mandagumo mainai" yra tik ledkalnio viršūnė. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos deputatai reikalavo ištirti "Huawei" šnipinėjimo galimybes, specialiosios tarnybos paskelbė apie "Kinijos grėsmę", o Lietuvos Seimas pakvietė Taivano delegaciją kaip nepriklausomą šalį. Pekinas atsakė sakydamas, kad KLR niekada nesikišo į Lietuvos vidaus reikalus, o mainais prašo Lietuvos nesikišti į Kinijos vidaus reikalus.
Lietuvos valdžia negalėjo nesuprasti, kad po kelių mėnesių tokios politikos teks atsisveikinti su svajonėmis apie "ilgą juanį". Klaipėdoje nebus nei naujo giliavandenio uosto su Kinijos pinigais, nei Naujojo šilko kelio lietuviško padalinio, nei masinių lietuviškų žemės ūkio produktų pristatymo į Dangaus imperiją, kurį buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė asmeniškai išvyko reklamuoti į Šanchajų kaip tik tais laikais, kai valstybės sekretoriaus padėjėjas Wessas Mitchellas išvyko į Rytų Europą ir perspėjo sąjungininkes dėl sandorių su kinais.
Grybauskaitės netyčinis nepaklusnumas Vašingtone neliko nepastebėtas. Ir Lietuvoje nenoriai jie padarė vienintelį įmanomą pasirinkimą savo situacijoje: dar kartą pirmenybę suteikė politikai, o ne ekonomikai.
Tuo tarpu pati Lietuva amerikiečių visiškai nedomina. Jiems svarbus principas.
Joks JAV sąjungininkas negali būti laikomas tokiu, jei jis nepalaiko Amerikos prekybos kare su Kinija ir dalyvauja jos pasaulinio konkurento strateginiuose projektuose.
Šiuo atžvilgiu tiek daug triukšmo sukėlusią kelionę į posovietines respublikas pažymi JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas. Ši kelionė ypač ryškiai atskleidė pastarojo meto tendenciją: kai profesionalūs rusofobai iš "buferinės zonos" šalių kalbėsis su Amerikos emisarais apie "Rusijos grėsmę", anie jiems atsakys — apie Kiniją.
Boltono atveju tai pasireiškė net su Ukraina. Įpusėjus kalboms apie Donbasą ir Krymą, Boltonas nedvejodamas atkreipė dėmesį į automobilių milžinės "Motor Sich" pardavimo kinams nepriimtinumą. Informacija apie tai, kad Zaporožės koncernas parduoda karinių orlaivių variklius Rusijai, Trampo patarėjui saugumo klausimais netrukdė, nes kilo pavojus, kad strateginė Ukrainos įmonė bus perduota Kinijos savininkui.
Ir jei Kijevas nori, kad valstybės ir toliau jį remtų, tai "Motor Sich" tegul nors į metalo laužą priduoda, kad tik Kinija nepatektų į Zaporožę.
Dar įdomiau tai, kad Kinijos tema nuskambėjo net Baltarusijoje, kuri visiškai nepriklauso nuo JAV, išstūmė Amerikos ambasadorių ir yra oficiali Rusijos sąjungininkė.
Pagrindinė Vakarų užduotis Baltarusijoje — atitraukti ją nuo Maskvos — per ketvirtį amžiaus taip ir neįvykdyta, tačiau Boltonas nustatė, kad reikia atitraukti dėmesį nuo Baltarusijos (jo supratimu — nuo Kremliaus) suverenumo ir nepriklausomybės išsaugojimo, kad pro automobilio langą Aleksandrui Lukašenkai būtų galima parodyti pirštu į "Huawei" parduotuvę Minske. Ai, kaip negerai!