Bandymas atsisėsti ant dviejų kėdžių: Lietuvos valdžios kiniškas sindromas

© DepositphotosВид старого города, Вильнюс, архивное фото
Вид старого города, Вильнюс, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Lietuva dar kartą užsipuolė Kinijos valdžios institucijas: Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasirašė kolektyvinį laišką JT žmogaus teisių ombudsmenui, kuriame smerkia Kinijos diskriminacinius veiksmus prieš uigūrus

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasirašė kolektyvinį laišką JT žmogaus teisių ombudsmenui, kuriame smerkia Kinijos valdžios institucijų diskriminacinius veiksmus prieš uigūrų mažumą Sindziango regione.

Памятный знак на въезде в индустриальный парк Великий камень, Белоруссия, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prisiminė apie pinigus: Lietuva nori dalyvauti Baltarusijos ir Kinijos projekte

Tuo tarpu Lietuvoje, slaptame CŽV kalėjime, buvo šiurkščiai pažeidinėjamos tos pačios žmogaus teisės. Be to, Lietuvos užsienio reikalų ministerija tikisi, kad toks žingsnis neturės įtakos Vilniaus ekonominiam bendradarbiavimui su Pekinu.

Po ryškaus Rusijos sugrįžimo į ETPA ir viešo atsisakymo užjausti Ukrainą — dar vienas ES skilimas. Dabar pagal liniją Briuselis — Pekinas. Priežastimi tapo Kinijos valdžios institucijų diskriminaciniai veiksmai, susiję su uigūrų etnine mažuma, kuri buvo perkelta į vadinamąsias permokymo stovyklas.

Laišką, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl Pekino veiksmų prieš uigūrus, pasirašė 22 valstybės. Pažymėtina, kad iš 28 ES valstybių narių savo parašą pateikė tik 15 valstybių. Lietuva tarp jų.

Rubliai ir juaniai — vertingesni už žmogaus teises

Kaip ir Rusijos grįžimas į Europos Tarybą, taip ir žmogaus teisių Kinijoje klausimas yra tik regima ES susiskaldymo priežastis.

Pagrindas — ekonominiai motyvai. Vidurio ir Pietų Europos šalys yra labiau suinteresuotos "Naujuoju šilko keliu" iš Kinijos nei Vakarų ir Šiaurės Europa.

Pagal Kinijos projektą "Viena juosta, vienas kelias", maršrutas į Europą bus nutiestas optimalia kryptimi — per Rusiją ir pietines valstybes. Ir jame nėra nei Skandinavijos, nei Baltijos šalių.

Todėl laišką dėl uigūrų teisių apsaugos Kinijoje pasirašė tik trys Baltijos šalys, Austrija, Belgija, Danija, Vokietija, Airija, Ispanija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Švedija.

Italija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Malta, Čekija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Graikija ir Vengrija nusprendė užmerkti akis prieš žmogaus teises dėl bendradarbiavimo su Kinija perspektyvų.

"Infrastruktūros projektai, ypač Balkanuose, yra ypač susiję su Kinijos investicijomis. Tie "Vienos juostos, vieno kelio" projektai, jie, matyt, labiau ekonomiškai ir politiškai susaisto tas šalis", — teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.

Vilkai apie avių teises

Pažymėtina, kad tarp nepasirašiusiųjų yra Lenkija, kuri kartu su Lietuva paminėta skandalingoje slaptų CŽV kalėjimų Europoje byloje. Lenkai nutarė tylėti, tačiau Vilnius išdrįso ginti Kinijos uigūrų teises.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Kinijos vadovas Si Dzinpingas  - Sputnik Lietuva
Kinija svarbi Europai. O Lietuvai?

Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pačią Lietuvą nuteisė už rimtus žmogaus teisių pažeidimus.

Dėl neteisėto sulaikymo ir kankinimo Lietuvoje EŽTT įpareigojo Vilnių sumokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaidui.

Dabar įtariamas terorizmu palestinietis kalinamas amerikiečių Gvantanamo bazėje. Hagos tribunolas ruošiasi svarstyti slaptų CŽV kalėjimų atvejį.

Ant dviejų kėdžių

Dvejopos pozicijos santykiuose su Kinija Lietuva laikosi visus nepriklausomybės metus.

Šalis, rodydama išskirtinę pagarbą, reguliariai priima Dalai Lamą, o paskui šypsodamasi prašo Pekino įsileisti lietuvišką maistą į Kinijos rinką.

Lietuvos Vyriausybė sistemingai siunčia savo atstovus į įvairius ekonominius forumus Kinijoje, o savo pranešimuose Lietuvos valstybės saugumo departamentas "Huawei" skelbia grėsme nacionaliniam saugumui.

Tuo metu, kai ministrai skaičiuoja galimas Kinijos investicijas į Lietuvos ekonomiką, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius baksnoja pirštu Kinijos lyderiams į akis per įvykių Tiananmenio aikštėje metines.

Rinkimų kampanijos metu naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo kelti žmogaus teisių klausimus pirmajame susitikime su Kinijos vadovu Si Dzinpingu.

Kaip žinote, politikos ekvilibristų bandymai atsisėsti ant dviejų kėdžių baigiasi liūdnai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Naujienų srautas
0