VILNIUS, rugsėjo 7 — Sputnik. Baltijos šalių valdžia įvertino galimo "kietojo Brexit" poveikį, jei Britanija pasitrauks iš ES be susitarimo.
Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius teigė, kad šalies ekonomika turės išgyventi blogiausius laikus, nes pagal tokį scenarijų respublika turės įnešti dideles sumas į Europos Sąjungos biudžetą. Latvijos finansų ministerijos duomenimis, 2020 metais išmokos gali padidėti 23 mln. eurų.
"Be to, pasak Latvijos banko vadovo, šalis liks be didelių Europos fondų įplaukų, iš kurių ji gyveno, nes JK nustos dalytis su sąjungininkais", — praneša Sputnik Latvija.
Rimševičius pridūrė, kad "kietasis Brexit" paveiks prekybos srautus visoje Europos Sąjungoje, vadinasi, ir Latvijoje.
Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pažymėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš ES neatitinka oficialaus Talino interesų, tačiau šalis ruošiasi "kietajam Brexit", kad sušvelnintų jo pasekmes.
"Deja, keliautojai ir verslininkai pajus pokyčius, susijusius su "Brexit", todėl Estijos vyriausybės prioritetas nuo pat pradžių yra piliečių teisių ir verslo interesų gynimas", — Reinsalu cituoja Sputnik Estija.
Respublikos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad visiškai išvengti painiavos nepavyks, tačiau su JK susijusiems piliečiams ir įmonėms reikia kuo greičiau pasiruošti būsimiems pokyčiams.
Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perspėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo gali sulėtinti Lietuvos ekonomikos augimą. Nausėda pažymėjo, kad oficialios statistikos neturi, nes viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų.
Padėtis su "Brexit"
Jungtinė Karalystė turi palikti ES ne vėliau kaip spalio 31 dieną, kaip tvirtai reikalauja dabartinis ministras pirmininkas Borisas Džonsonas. Tačiau parlamentas priešinosi dabartiniam susitarimui su ES ir nenori įgyvendinti "Brexit“ be susitarimo. Europos Sąjunga peržiūrėti susitarimą atsisako.
Daugelis šalių mano, kad galimas Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo labai paveiktų tiek Europos, tiek Didžiosios Britanijos ekonomiką. Tuo tarpu Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija perspėjo, kad šalies gyventojai gali pamiršti vaistus ir medicinos įrangą iš JK. Tai taip pat gali apsunkinti Lietuvos vežėjų veiklą.
Be to, Britanijai pasitraukus iš ES be sandorio, daugelis lietuviškų prekių gali dingti iš Didžiosios Britanijos parduotuvių lentynų. Kaip pažymėjo Lietuvos verslininkai, tokia grėsmė egzistuoja, nes maistą gabenantiems sunkvežimiams ilgą laiką gali būti neleista kirsti sienos.
Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, aktyviai ruošiasi "kietojo Brexit" scenarijui. Anksčiau Lietuvos vyriausybė patvirtino daugybę teisinių priemonių, kurios sumažins neigiamas pasekmes Lietuvos piliečiams ir komercinėms struktūroms Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Interviu Sputnik Lietuva visuomeninis veikėjas Giedrius Grabauskas teigė, kad po "Brexit" daugelis lietuvių vyks į kitas ES šalis, o ne į tėvynę. Jo manymu, vargu, ar jie norės grįžti į Lietuvą.