VILNIUS, rugsėjo 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perspėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo gali sulėtinti Lietuvos ekonomikos augimą. Apie tai pranešė leidinys "Ekspress nedelia".
Nausėda pažymėjo, kad oficialios statistikos neturi, nes viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų, tačiau poveikį galima išmatuoti dešimtosiomis procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
Interviu Sputnik Lietuva ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos Vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas teigė, kad jei Didžioji Britanija išstos iš ES be susitarimo, tada Europos šalys patirs nuostolių, nes Londonas yra vienas pagrindinių Europos prekybos partnerių.
Pasak eksperto, nukentės ir Lietuva, nes daugelis lietuvių dirba Jungtinėje Karalystėje ir iš ten siunčia pinigus.
"Britanijos viduriniosios klasės atstovai nenori konkuruoti dėl darbo su imigrantais iš Rytų Europos — Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos, Baltijos šalių, įskaitant Lietuvą ir kt. Jie pastebėjo, kad pigios darbo jėgos antplūdis iš Rytų Europos sumažina darbo užmokestį, JK darbo rinkos jėgos kainas, todėl didžioji dalis britų balsavo už "Brexit", nes jis reiškia, kad bus pažeista vieninga keitimosi darbo jėga erdvė", — sakė ekspertas.
Pasak jo, po "Brexit" imigrantai iš Europos ir ypač Baltijos šalių negalės be vizų, negavę jokio leidimo laisvai kirsti JK sieną ir dirbti šioje šalyje.
Taip pat jis pažymėjo, kad "kietasis Brexit" Lietuvos migrantams reikš poreikį palikti darbo vietas Britanijoje.
"Žinoma grįš žmonės, kurie buvo išvykę dirbti, antra, bus sustabdytas šių emigravusių darbuotojų [pinigų — Sputnik] pervedimas į Lietuvą", — sakė jis.
Zubecas pridūrė, kad šiandien neaišku, koks bus Didžiosios Britanijos išėjimo iš ES formatas, tačiau akivaizdu, kad "Brexit" padarys ekonominę žalą Europai.
Padėtis su "Brexit"
Jungtinė Karalystė turėjo pasitraukti iš ES kovo 29 dieną, tačiau "Brexit" procesas buvo atidėtas dėl to, kad Didžiosios Britanijos Parlamentas tris kartus atmetė vyriausybės pateiktą "Brexit" susitarimo pasiūlymą.
Šiuo atžvilgiu Didžiosios Britanijos Parlamente buvo priimtas įstatymas, kuriuo raginama, kad vyriausybė reikalautų atidėti "Brexit" ir būtų išvengta pasitraukimo iš ES be susitarimo.
Pagal naujausius susitarimus su Europos Sąjunga, Didžioji Britanija turi palikti ES ne vėliau kaip spalio 31 dieną.
Daugelis šalių mano, kad galimas Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo labai paveiktų tiek Europos, tiek Didžiosios Britanijos ekonomiką. Tuo tarpu Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija perspėjo, kad šalies gyventojai gali pamiršti vaistus ir medicinos įrangą iš JK. Tai taip pat gali apsunkinti Lietuvos vežėjų veiklą.
Be to, Britanijai pasitraukus iš ES be sandorio, daugelis lietuviškų prekių gali dingti iš Didžiosios Britanijos parduotuvių lentynų. Kaip pažymėjo Lietuvos verslininkai, tokia grėsmė egzistuoja, nes maistą gabenantiems sunkvežimiams ilgą laiką gali būti neleista kirsti sienos.
Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, aktyviai ruošiasi "kietojo Brexit" scenarijui. Anksčiau Lietuvos vyriausybė patvirtino daugybę teisinių priemonių, kurios sumažins neigiamas pasekmes Lietuvos piliečiams ir komercinėms struktūroms Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Interviu Sputnik Lietuva visuomeninis veikėjas Giedrius Grabauskas teigė, kad po "Brexit" daugelis lietuvių vyks į kitas ES šalis, o ne į tėvynę. Jo manymu, vargu, ar jie norės grįžti į Lietuvą.
