VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. Pabaltijyje pradėta atvirai kalbėti apie Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES pasekmes, kurios gali brangiai kainuoti lietuviams, latviams ir estams, rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius "RuBaltic.ru" straipsnyje.
Ekspertas priminė, kad panaikinta teisė laisvai apsigyventi Jungtinėje Karalystėje ES piliečiams. Dabar imigrantai turės gauti leidimą gyventi šalyje trejiems metams. Naujosios migracijos taisyklės įsigalios "kietojo Brexit" atveju, tai yra, jei europiečiai nesiryš kompromisui ir JK teks išstoti iš ES be susitarimo su Briuseliu.
Dabar, pasak Nosovičiaus, "Baltijos darbo migrantai" tampa "Brexit" derybų įkaitais. "Londonas grasina rimtai sugriauti imigrantų iš Rytų Europos gyvenimus, jei europiečiai nesutiks", — rašo Nosovičius.
Straipsnio autorius mini Didžiosios Britanijos žiniasklaidos paskelbtą statistiką. Anot jos, Didžiojoje Britanijoje gyvena kas trisdešimtas lietuvis, kas trisdešimtas latvis ir kas šešiasdešimtas lenkas, o kas antras lietuvis ir kas trečias darbuotojas iš Latvijos ruošiasi dirbti Anglijoje ir Škotijoje.
"Gimtosios šalys išmetė šiuos žmones su darbo problemomis gimtinėje kaip balastą, kurio Baltijos šalims su savo ekonominiu modeliu nereikia, tačiau "Brexit" bumerangu grąžina šias problemas į Baltijos šalis", — rašo Nosovičius.
Dėl to Baltijos valstybių vadovai pradėjo ruošti gyventojus tam, kad JK pasitraukimas iš ES paveiks regiono ekonomiką.
Pirmasis apie tai kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis labai atsargiai perspėjo, kad JK pasitraukimas be susitarimo gali turėti įtakos Lietuvos ekonomikos augimui.
Autorius sako, kad ES kartu su Didžiąja Britanija paliks ir šeštadalis biudžeto, iš kurio, be kita ko, į Baltijos šalis ateina dotacijos. Tai gresia neišvengiama ekonomine krize. Ir jei "Brexit" įvyks "be susitarimo", ši krizė bus panaši į tą, kuri įvyko po SSRS žlugimo.
Be darbo likę Baltijos šalių gyventojai pradės grįžti namo, kur jų lauks darbo birža ar maži atlyginimai. "Įstaiga, įpratusi dirbti su pastebimai senėjančia visuomene, turės susidurti su jaunais ir ambicingais <...>, kurie dabar grįš nepatenkinti ir pasipūtę į savo tėvynę", — rašo Nosovičius.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos priklausomybės nuo vidinių procesų svetimoje šalyje lygis, pasirodo, yra fenomenalus.
Padėtis su "Brexit"
Jungtinė Karalystė turi palikti ES ne vėliau kaip spalio 31 dieną, kaip tvirtai reikalauja dabartinis ministras pirmininkas Borisas Džonsonas. Tačiau Parlamentas priešinasi dabartiniam susitarimui su ES ir kartu nenori įgyvendinti "Brexit" be susitarimo. Europos Sąjunga peržiūrėti susitarimą atsisako.
Daugelis šalių mano, kad galimas Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo labai paveiktų tiek Europos, tiek Didžiosios Britanijos ekonomiką.