Artėja metų pabaiga. 2019 metų gruodį suplanuotas pirmojo Astravo jėgainės energetinio bloko paleidimas, o 2020 metų birželį — antrojo. Kaimyninės Latvijos energetikai ir ekonomistai biudžeto projekte jau numato dividendus, kuriuos gaus, pirkdami iš kaimynų pigią elektrą. O Lietuvos energetikai graužiasi alkūnes ir tyliai verkia virtuvėje. Neduok Dieve, kad visažinis VSD (Valstybės saugumo departamentas) išgirs šį verksmą! Tuoj pat kaip tėvynės išdaviką pririš prie gėdos stulpo!
Pasakyti ką nors teigiamo apie Astravo elektrinę šiandieninėje Lietuvoje neįmanoma, nes tai baisus nusikaltimas. Visi, nuo žemiausio rango valstybės pareigūno iki ministro pirmininko ir prezidento, vietoje rytinės maldos turėtų pakartoti mantrą apie "antrojo Černobylio" prie pat Lietuvos sienos pavojų. Taip daryti įpareigoja 2017 metais balandžio 20 dieną Seimo priimtas Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymas.
Ir jei dešiniųjų "dvasinis" lyderis Vytautas Landsbergis Astravo AE vertina tik kaip atominę bombą, kurią "Rosatom" pakišo po ES sienomis, tai minėtas įstatymas — bomba prieš Lietuvos ekonomiką. Ir pakišo šią bombą ne kas kitas, kaip patys patriotiškiausi patriotai — konservatoriai ir socialdemokratai, kurie pakaitomis valdė Lietuvą 1991—2016 metais.
O dar spėjo ant Lietuvos tautos pečių užkrauti didžiulį SGD terminalą "Independence". Norėjo dar pradėti statyti nuosavą atominę vietoje uždarytos Ignalinos AE. Tačiau žmonės referendume grėsmingai atkirto: "Užteks tyčiotis! Nereikia naujų didelių išlaidų politikų aferoms! Vis dar neužmiršome skandalingo naftos koncerno "Mažeikių nafta" pardavimo amerikiečiams!"
Linkevičius padėkojo Lenkijai už energijos iš Astravo AE atsisakymą >>
Trumpai tariant, kol latviai skaičiuoja būsimą pelną, galbūt Lietuvai laikas įjungti atbulinę pavarą ir išeiti iš energetinės aklavietės? Pavyzdžiui, imti ir tiesiog atšaukti įstatymą, visiškai suvaržantį Lietuvos ekonomiką.
"Turime kritiškai peržvelgti ir savo nuveiktus darbus, ir savo retoriką, kuri buvo. Jeigu sakėme, kad neįsileisime elektros (iš Atravo AE — Sputnik), tai buvo formuojamas toks naratyvas, kad pro visus kitus galus taip pat nepateks. Tai dabar ar tie tikslai pasiekti ir kas ko nepadarė? Čia ne kaltųjų paieška", — sakė Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Jis teigė, kad Seimas ir Energetikos ministerija turėtų atlikti teisinę įstatymo analizę. Ar tai logiška? Taip. Tačiau, kaip galiausiai paaiškėjo, susitikimas Seime buvo skirtas ne tam, kad būtų rastas ekonomiškas sprendimas, o siekiant dar akliniau uždaryti Lietuvos energetinę sieną. Ir jei prireiks, diplomatiniais kanalais padidinti spaudimą neklaužadoms kaimynams latviams, atrasti svarių argumentų ir įtikinti Briuselio pareigūnus laikytis "teisingo" požiūrio į Astravo AE.
"Negali važiuoti į Briuselį ir sakyti: mes taip nutarėme ir mums taip reikia. Nes ir dabar mes prekiaujame su Rytų šalimi. Reikia suprasti, kad Briuselio akimis, kaip aš įsivaizduoju, tai nėra Astravas, čia yra prekyba su trečiosiomis šalimis — ir Rusija, ir Baltarusija, ir kitomis. Ir čia reikėtų įrodinėti, kad mūsų noras neįsileisti elektros iš trečiųjų šalių yra pagrįstas", — sakė Poderys.
Lietuviai baiminasi, kad elektra per Latviją pateks į Lietuvos elektros tinklus pagal neatidėliotinas sutartis, jau sudarytas Europos "Nord Pool Spot" biržoje.
"Jeigu rusiškas elektros portfelis patenka prekybai Helsinkis-Talinas-Ryga, o tame portfelyje aiškiai žinome, yra ir baltarusiška, ar mūsų įstatymas leidžia mūsų biržai prekiauti su tomis biržomis. Nes pagal "Nord Pool" taisykles automatiškai anonimiškai patenka pas mus elektra. Siūlau pasidaryti teisinę analizę, kad neįsišautume sau į koją ar į galvą", — cituoja žiniasklaida sunerimusį Poderį.
Čia, pasak seimūnų, būtina sustabdyti Astravo AE branduoliniuose reaktoriuose užaugintų elektros diversantų įsiskverbimą į Lietuvą. Ir anksčiau priimtas įstatymas neturi būti atšaukiamas, jį reikia dar labiau griežtinti. Seime vykusiame posėdyje dalyvavęs prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius jau pažadėjo seimūnams, kad Gitanas Nausėda yra pasirengęs pataisyti įstatymą ir dar labiau sugriežtinti elektros importą iš trečiųjų šalių. O Lietuvos fizikams, matyt, bus liepta sukurti mechanizmą, kaip laiduose atpažinti Baltarusijos AE pagamintą elektrą.
Santrauka. Taigi, posėdis Seime, paskelbtas kaip išeities iš aklavietės ieškojimas, virto sprendimo, kaip dar labiau pagilinti šią situaciją, paieškomis — dar labiau užveržti kilpą ant Lietuvos ekonomikos kaklo.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.