VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Seime siūloma sugriežtinti teisės aktus, kad elektros energija iš Baltarusijos atominės elektrinės ar iš Rusijos nepatektų į Lietuvą.
Toks pasiūlymas buvo išsakytas trečiadienį, per Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdį, kuris buvo transliuojamas "YouTube".
Komisijos nariai pripažino, kad Baltarusijos elektra gali patekti į Lietuvos rinką. Deputatai aptarė priemones, kurių galima imtis, tačiau pabrėžia, kad Baltijos šalių rinka priklauso ir nuo Latvijos bei Estijos veiksmų.
"Latviai galėtų įsileisti komercinius srautus iš Rusijos ir Baltarusijos", — priminė Komisijos posėdžiui vadovavęs parlamentaras Virgilijus Poderys.
Jo nuomone, draudimas leisti prekiauti Astravo elektra šalyje gali tapti niekinis, o elektra iš Baltarusijos Latvijoje tiesiog "taps" rusiška.
Komisijos nariai turėjo pripažinti, kad atsekti elektros energijos kilmės neįmanoma, nes ji gali būti parduodama per tarpininkus.
"Elektra prekiauja biržos kompiuteris. Kai elektra patenka į Latvijos biržą, ji tampa anoniminė. Pirkėjai neturi supratimo, iš kur ji patenka", — teigė Lietuvos elektros sistemos operatoriaus "Litgrid" vadovas Daivis Virbickas.
Kartu komisija pažymi, kad Rusijoje ir Baltarusijoje pagaminta energija Baltijos šalių vartotojams gali kainuoti pigiau.
Buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius priminė, kad prieš kelerius metus Lietuva jau bandė apriboti elektros tiekimą iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities, tačiau tai paskatino kainų šuolį.
"Jeigu kaina pašoka 30 procentų, niekas nesigilins, iš kur jūs perkate elektrą ar kokį priėmėte sprendimą. Mes atsimenam, kada 2013 metais vyriausybėje tarp operatorių buvo sutarta, kad pabandome prekiauti tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, apribojome pirkimą iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities. Tai kainos šoko, tikriausiai žinote, kiek", — sakė jis ir pažymėjo, kad turėjo "tyliai" sutarti ir atšaukti sprendimą per mėnesį.
Susitikimo metu energetikos viceministras Egidijus Purlys pareiškė, kad būtinai reikia peržiūrėti prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką.
Savo ruožtu Poderys pažymėjo, kad jeigu Latvija įsileidžia į savo rinką rusišką elektrą, ji automatiškai patenka į Lietuvą, todėl reikia griežtinti teisės aktus. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvai reikia gaminti daugiau elektros.
Šiuo metu prekyba elektra tarp Baltijos ir trečiųjų šalių vykdoma tik per Lietuvą, tačiau techniškai pristatymai įmanomi ir iš kitų šalių. Anksčiau Latvijos elektros perdavimo įmonė AST paskelbė apie savo ketinimą importuoti elektrą iš Astravo AE, o respublikos ministrų kabinetas nusprendė perkelti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis prie Latvijos sienos.
Tačiau Rygos sprendimas sukėlė pasipiktinimą Lietuvos valdžios institucijoms, kurios net norėjo kreiptis į EK.
Astravo AE
Lietuvos ir Latvijos ginčas dėl galimo elektros importo iš Baltarusijos atominės elektrinės įgauna pagreitį. Vilnius kritiškai vertina statomą elektrinę ir nuolat kritikuoja jos statybą sakydamas, kad projektas tariamai kelia "grėsmę" šalies nacionaliniam saugumui.
Minskas ne kartą pabrėžė, kad Astravo AE statoma laikantis tarptautinių saugos standartų, o ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims pavojus negresia.
Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL
Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Jos paaiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Atitinkamas susitarimas buvo pasirašytas tarp Baltijos šalių, Europos Komisijos ir Lenkijos.
Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.
Kai kurie ekspertai mano, kad, Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.
Be to, Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.
