VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda planuojama įrengti 49 naujas greičio valdymo ir įspėjimo sistemas, praneša Susisiekimo ministerija.
Svarbi naujų sistemų dalis — elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, galintys riboti leistiną greitį pagal susidariusią situaciją.
Kintamos informacijos kelio ženklų sistemos bus įrengtos magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ruože nuo 10 iki 95 km.
"Greičio valdymo ir saugaus eismo įspėjimo sistemų įrengimas — svarbi kelio A1 (Vilnius–Kaunas) rekonstravimo pagal automagistralėms keliamus reikalavimus strategijos dalis. Tai viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų", — teigia Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai veikia kaip vaizdo ekranai, kuriuose rodomi greičio ribojimo ir įspėjamieji kelio ženklai. Jie leidžia įspėti eismo dalyvius apie prastas eismo sąlygas, riboti leistiną maksimalų greitį dėl kelio atkarpoje vykstančių darbų, eismo įvykių ar kitų sutrikimų.
Kartu su šiais ženklais diegiami ir jutikliai, stebintys eismo srautus konkrečiose kelio vietose. Oro sąlygų stebėjimo įranga fiksuoja kelio dangos būklę, dangos temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus. Šie duomenys perduodami į Kelių direkcijos eismo informacijos centrą, kuris, esant poreikiui, informuoja eismo dalyvius, naudodamas tas pačias kintamos informacijos kelio ženklų sistemas. Kintamos informacijos kelio ženklai ir jutikliai sudaro vieną bendrą sistemą.
Įrengimo darbams atlikti Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos skelbia viešuosius pirkimus.
Pirmoji tokia greičio valdymo sistema Lietuvoje įdiegta 2014 metais prie Jakų žiedinės sankryžos Klaipėdoje. Pastaruoju metu 24 analogiškos kintamos informacijos kelio ženklų sistemos sumontuotos naujai rekonstruotame A17 Panevėžio aplinkkelyje, priklausančiame magistralei "Via Baltica".
Magistralė "Via Baltica" eina iš Talino į Varšuvą ir yra judriausias kelias Lietuvoje: per ją eina dideli krovinių transporto srautai iš Vakarų Europos.
Bendras "Via Baltica" ilgis šalies teritorijoje yra 274 km. Magistralei suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.