Nausėda pasveikino žydų bendruomenę Naujųjų metų proga

Lietuvos vadovas pažymėjo, kad respublika yra judaizmo dvasinis centras, o Vilnius turi išskirtinę vietą žydų pasaulyje
Sputnik

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino respublikos ir Europos žydų bendruomenes, Izraelio žmones ir visus pasaulyje, švenčiančius žydų Naujuosius metus Roš ha-šana, praneša Prezidento rūmų spaudos tarnyba.

"Siunčiu Jums savo sveikinimus iš Vilniaus, miesto, turinčio išskirtinę vietą žydų pasaulyje. Tai Šiaurės Jeruzalė, kuri gali didžiuotis buvusi judaizmo dvasiniu centru, išauginusi daug iškilių pasaulio asmenybių. Didžiuojuosi, kad kiti metai mūsų šalyje paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų metais", — sakė prezidentas.

Nausėda pasidžiaugė aktyvia Lietuvos žydų bendruomene, pažymėjęs, kad ji yra didelis Lietuvos turtas. Jis taip pat visiems pasaulio žydams palinkėjo gražių ir saldžių švenčių, visokeriopos sėkmės ir gerovės.

Požiūris į žydų bendruomenę Lietuvoje

Anksčiau Lietuvos žydų bendruomenė atsidūrė skandalo centre. Ant šaligatvio šalia organizacijos pastato pasirodė iš žemių supilta svastika. Tai įvyko Nacionalinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse, kuri kasmet minima rugsėjo 23 dieną.

Policija pradėjo tyrimą pagal straipsnį apie etninės neapykantos kurstymą.

Nausėda pripažino bendrapiliečių dalyvavimą žydų bendruomenės sunaikinime

Tuo pat metu Baltijos šalių valdžios atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Tačiau žinoma, kad daugelis lietuvių vadinamųjų "nacionalinių didvyrių" Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo vietinių gyventojų naikinime ir buvo prisidėję prie Lietuvos žydų bendruomenės, kuri tuo metu buvo viena didžiausių Europoje, sunaikinimo.

Taigi, respublikoje kilo skandalas dėl atminimo lentos nacių bendrininkui Jonui Noreikai, kuri kabėjo ant Vilniaus mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos.

Iš pradžių lentą sudaužė advokatas Stanislovas Tomas. Sostinės meras Remigijus Šimašius nusprendė neatkurti lentos. Daugelis sukritikavo merą už jo poelgį. Viskas baigėsi tuo, kad aktyvistai pagamino naują lentą ir grąžino ją į pradinę vietą. Šimašius naująją lentą Noreikai pavadino "gėdos paminklu".

Lietuvoje Noreika laikomas "tautos didvyriu", tačiau "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės naikinimo Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dalyvis.

Kaip vėliau nustatė amerikiečių žurnalistė, Noreikos anūkė Silvija Foti, 1941 metais jis tapo Šiaulių apskrities vadovu. Noreika buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Jo įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, o jų turtas buvo paimtas. Vėliau gete buvo nužudyti tūkstančiai žmonių.

Žydų Naujieji metai

Paneriuose paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena

Roš ha-šanas švenčiamas dvi dienas iš eilės per rudens tišrio mėnesio, kuris atitinka rugsėjo-spalio mėnesius, jaunatį. Pagal tradiciją, tą dieną įvyko pirmųjų žmonių Adomo ir Ievos sukūrimas, draudimo valgyti iš gėrio ir blogio pažinimo medžio pažeidimas, išvarymas iš rojaus, o vėliau tą dieną Nojus išėjo iš arkos po potvynio.

Roš ha-šano vakarą žydai rengia šventinį stalą, šią dieną įprasta valgyti obuolius su medumi. Šventinis susirinkimas vyksta sinagogoje.

Žydai tiki, kad Roš ha-šano metu danguje nusprendžiama, kas gyvens ir kas mirs.

Nausėda pasveikino žydų bendruomenę Naujųjų metų proga