VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įteikdamas apdovanojimus gyventojams, Holokausto metu dalyvavusiems Lietuvos žydų gelbėjime, paragino neignoruoti bandymus įbauginti vietinės žydų bendruomenės atstovus, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
"Neapykanta vėl kelia savo bjaurią galvą, maitinama ciniškų mėginimų diskusijose laimėti politinių dividendų. Mūsų bendrapiliečius mėginama įbauginti — negalime to ignoruoti", — pasakė Lietuvos vadovas.
Nausėda pažymėjo, jog praeities negalima pakeisti, tačiau žmonės gali padaryti taip, kad senos klaidos daugiau nebūtų kartojamos. "Dabar jau mūsų bendra pareiga yra duoti atkirtį pikto linkinčioms jėgoms", — pasakė jis.
Prezidentas pripažino, kad Holokausto metu Lietuvos žydų bendruomenė buvo sunaikinta ne tik dėl to, kad "atėję svetimieji įsuko naikinimo mašiną", bet ir "dėl bendrapiliečių (lietuvių — Sputnik) pasirinkimų".
"Turime tai pripažinti ir su tuo susitaikyti", — pažymėjo jis.
Praėjusią savaitę ant šaligatvio prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato pasirodė svastika. Pažymėtina, kad incidentas įvyko likus savaitei iki Lietuvoje minimos Žydų genocido aukų atminimo dienos, kuri kasmet minima rugsėjo 23 dieną. Būtent šią dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas. Fašizmo simbolis pasirodė toje vietoje, kur nebuvo įrengtos stebėjimo kameros.
Policija pradėjo tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį dėl etninės neapykantos kurstymo.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kuklianski pareiškė, kad valstybė turi garantuoti bendruomenės saugumą. Po to Vidaus reikalų ministerija patikino, kad jie yra pasirengę suteikti apsaugą, jei pamatys, jog egzistuoja reali grėsmė.
Baltijos šalių valdžios atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Tačiau žinoma, kad daugelis iš Lietuvos vadinamųjų "nacionalinių didvyrių" Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo vietinių gyventojų sunaikinime ir buvo prisidėję prie Lietuvos žydų bendruomenės sunaikinimo, kuri tarpukario metu buvo viena didžiausių Europoje.
Lietuva kritikuojama dėl tokio požiūrio į istoriją — ir ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje. Simono Vyzentalio centro Jeruzalės padalinio vadovas Efraimas Zurofas pareiškė, kad vietos valdžia žmonėms nesako tiesos apie savo šalies istoriją, ypač apie Holokaustą.
Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Cherrie Daniels, JAV Valstybės departamento pasiuntinė Holokausto klausimais, paragino Vilnių rimtai atsižvelgti į Tarptautinės komisijos, vertinančios okupuojančio nacių ir sovietinio režimo nusikaltimus Lietuvoje, išvadas. Ji pažymėjo, kad žmonių, kurių veiksmai paskatino nužudyti tūkstančius nekaltų žmonių, garbinimas skatina antisemitizmą ir kenkia Lietuvos tarptautinei reputacijai.
Situacija aplink Jono Noreikos atminimo lentą
Po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimasius nusprendė iš Mokslų akademijos bibliotekos pastato niimti atminimo lentą nacių bendrininkui Jonui Noreikai, Lietuvoje kilo skandalas. Daugelis kritikavo merą dėl jo poelgio. Baigėsi tuo, kad aktyvistai padarė naują lentą ir grąžino ją į pradinę vietą.
Šimasius savo sprendimą paaiškino tuo, kad yra įrodymų, jog "partizanas" buvo prisidėjęs prie žydų geto sukūrimo. Naująją lentą Noreikai jis pavadino "gėdos paminklu".
Neigiamai apie aktyvistų veiksmus pasisakė ir Lietuvos žydų bendruomenė. Jos pirmininkė Faina Kukliansky pažymėjo, kad kai kuriems piliečiams leidžiama nesilaikyti įstatymų ir jie gali neatsakinėti už savo veiksmus.
Tuo pačiu metu Lietuvos policija atsisakė atlikti tyrimą dėl nelegaliai pakabintos memorialinės lentos Noreikai, nes nerado pakankamai priežasčių pradėti bylą.
Tačiau Lietuvos prezidento pozicija šiuo klausimu išlieka neaiški. Po lentos nuėmimo Nausėda paragino laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui. Tačiau vienareikšmiškos nuomonės Lietuvos vadovas neišsakė.
Skvernelis apie svastikos atsiradimą: netoleruosime nesantaikos kurstytojų >>
Lietuvoje Noreika laikomas "tautos didvyriu", tuo metu "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės naikinimo Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dalyvis.
