VILNIUS, spalio 7 — Sputnik. Pirmiausia Saulė išaugs iki raudonosios milžinės dydžio ir sudegins visas planetas. Kai iš jų liks tik žarijos, raudonoji milžinė pradės vėsti ir susitrauks iki baltosios nykštukės dydžio. Tokia bus saulės sistemos pabaiga. Žmogus joje neturės vietos.
Šią temą bando apsvarstyti Sputnik radijo autorė Olga Bugrova.
Visų gyvių mirties perspektyva privertė mokslininkus ieškoti vietų žmonijai persikelti. Vien per pastarąjį pusmetį buvo aptiktos bent dvi tinkamos "gyvenamosios erdvės". Iš viso jų jau rasta daugiau nei keturi su puse tūkstančio. Galimybės išsigelbėti didėja.
Blogos žinios
Konservatyviausiu vertinimu, mažiausiai 5 milijardai planetų gali pasirodyti panašios į Žemę.
Jos net turi savo Saulę primenančias žvaigždes, o kai kurios turi panašią atmosferą. Visos jos yra mūsų — Paukščių Tako — galaktikoje, bet, kas yra blogai, ne Saulės sistemoje. Jos taip ir vadinamos: "egzoplanetos", tai yra, ekstrasoliarinės. Su šiuolaikine kosmine technologija artimiausią planetą galima pasiekti per kelis šimtus amžių. Reikalingas erdvėlaivis, kuris gali judėti beveik šviesos greičiu.
Žemė turi du vystymosi scenarijus ir kiekvienas blogesnis už kitą: arba virsti Marsu, tokiu, kokį mes šiandien žinome, arba kaimyne Venera, kurioje yra daug anglies dioksido ir 500 atmosferų slėgis. Kai erdvėlaiviai buvo siunčiami į Venerą, jie buvo tiesiog suslėgti.
Geros naujienos
Tuo tarpu Saulė bent du kartus "perspėjo", sukeldama ekstremalius įvykius Žemėje. Šiuos kartus priminė antžeminio magnetizmo, jonosferos ir radijo bangų sklidimo instituto direktorius Vladimiras Kuznecovas: "1989 metais Kanados Kvebeko provincijoje dėl Saulės pliūpsnių sukeltos magnetinės audros devynioms valandoms visiškai dingo elektra — viskas sudegė. O galingiausias incidentas per visą Saulės stebėjimo laiką įvyko 1859 metais. Jis vadinamas Karingtono įvykiu — pavadintas britų mokslininko, kuris užfiksavo didžiausią žybsnį, garbei. Tada visa Žemė, o ne tik poliariniai regionai, buvo apgaubta pašvaiste — poveikis jos magnetosferai buvo toks stiprus. Tai įvyks dar ne kartą".
Tik vienas dalykas turėtų nuraminti: visi šie energijos sutrikimai ir elektromagnetiniai virpesiai, kaip pabrėžė Vladimiras Kuznecovas, yra toleruojami ir nepažeidžia Saulės-Žemės sistemos pusiausvyros būklės.
Tačiau yra geresnių naujienų. Saulės sistema dar negreitai žus, patikino profesorius Kuznecovas. Remiantis mokslininkų, tiriančių žvaigždžių evoliucijos teoriją, skaičiavimais, Saulė kaip termobranduolinis Žemės energijos šaltinis stabiliai veiks mažiausiai penkis milijardus metų. Kokios iki to laiko taps kosmoso technologijos ir kokie bus patys žmonės, nežinoma.
Vladimiras Kuznecovas netgi pasiūlė: gal žmogus evoliucionuos taip, kad jam nereikės niekur persikelti. Tiesiog mes atrasime sau naują energijos šaltinį ir toliau gyvensime besikeičiančiomis, bet vis tiek žemiškomis sąlygomis.