VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Ekonomikos augimo tempai Europoje ir Centrinėje Azijoje lėtėja, blogėja demografinė padėtis, padėti išspręsti šias problemas gali migracija, sakoma Pasaulio banko pranešime, praneša RIA Novosti.
"Europoje ir Centrinėje Azijoje (ECA) pastebimas ekonomikos augimo tempų sulėtėjimas, tuo tarpu 2019 metais ekonomikos augimas regione sudarys 1,8%, tai atspindi ekonomikos augimo tempų sumažėjimas Rusijos Federacijoje ir Turkijoje — dviejose didžiausiose regiono ekonomikose... ECA regione situaciją pablogina blogėjančios demografinės tendencijos, ypač mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Migracija gali prisidėti prie klestėjimo regione", — sakoma dokumente.
"Paprastai dauguma migrantų yra darbingo amžiaus žmonės, kurie gali sumažinti demografinį spaudimą darbo jėgos skaičiaus augimo, produktyvumo didinimo ir ekonomikos augimo paspartėjimo sąskaita", — mano Pasaulio banko vyriausioji ekonomistė Europai ir Centrinei Azijai Asli Demirgiuč-Kunt.
Bankas pažymi, kad per pastaruosius 40 metų imigrantų dalis Europoje sparčiai išaugo. Šiandien vienas iš trijų migrantų pasaulyje išvyksta į Europą. Tarpregioninės migracijos lygis Europoje ir Centrinėje Azijoje taip pat yra aukštas, tuo pat metu 80% emigrantų persikelia į kitas regiono šalis.
Tuo tarpu neretai pastebimas rimtas pasipriešinimas migracijai. Taip yra todėl, kad migracijos nauda išryškėja ilgalaikėje perspektyvoje, o išlaidos, tokios kaip priverstinis persikėlimas ir nedarbas, atsiranda iškart ir yra koncentruotos tam tikrose grupėse.
Ekonomokos politikos formuotojams reikia remti šias grupes vykdant perkvalifikavimo programas ir keičiant jaunimo švietimo sistemą, kad jauni specialistai nekonkuruotų su mažiau kvalifikuotais migrantais. Tokiomis priemonėmis gali būti laikinų socialinių išmokų ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimas, sakoma pranešime.
Su migracija taip pat susijusios baimės dėl "protų nutekėjimo" — kvalifikuotų darbuotojų išvykimo iš šalių-donorių, nes emigrantų, turinčių aukštesnį išsilavinimą, procentas regione paprastai yra didesnis. Žmonės su aukštuoju išsilavinimu sudaro 55% visų emigrantų iš Bosnijos ir Hercegovinos, daugiau kaip 40% emigrantų iš Armėnijos ir Latvijos ir apie 40% emigrantų iš Albanijos, Moldovos, Šiaurės Makedonijos, Kirgizijos, Kazachstano, Rumunijos ir Tadžikistano. Tokios nuolatinės tendencijos dažnai yra gilesnių problemų rezultatas, o ne priežastis.