VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. JAV sankcijos, nukreiptos prieš "Nord Stream-2" dujotiekį, gali susilpninti santykius tarp JAV ir Europos. Apie tai teigiama vienoje iš ataskaitų, kuri bus nagrinėjama NATO Parlamentinės Asamblėjos rudens sesijoje, praneša RIA Novosti.
Norvegijos pranešėjo Kristiano Tibringo-Gjedės (Christian Tybring-Gjedde) parengtame dokumente "Ekonominės sankcijos kaip užsienio politikos priemonė" atskiras skyrius skirtas ekonominėms priemonėms prieš Rusiją. Jame pažymima, kad vasara JAV Senato komitetas nagrinėjo įstatymo projektą dėl sankcijų prieš įmones ir asmenis, susijusius su dujotiekio "Nord Stream-2" statyba.
Nors įstatymo projektą turėtų vienbalsiai patvirtinti Senatas ir Atstovų rūmai, o po to išsiųsti pasirašyti JAV prezidentui Donaldui Trampui, jis jau "sukėlė rimtą susirūpinimą Europoje, kuri šiuo atveju pasidalinusi į dvi grupes: dujotiekio statybas palaikančios ir joms nepritariančios šalys", — pabrėžiama pranešime.
Pasak Tibringo-Gjedės, tokios priemonės jau "sukėlė tam tikrą transatlantinę įtampą".
"Akivaizdu, kad nei Europa, nei Šiaurės Amerika nėra suinteresuotos, kad sankcijų Rusijai politika turėtų šalutinį poveikį, griaunantį transatlantinį solidarumą, ir būtent dėl to konsultacijos tokiais klausimais nepaprastai svarbios", — sakė jis.
Taip pat Tibringas-Gjedė suabejojo, kad tarptautinės sankcijos, skirtos padaryti ekonominį poveikį Rusijai, buvo efektyvios.
Pažymima, kad rezoliucijų ir pranešimų projektai, kurie bus nagrinėjami NATO Parlamentinės Asamblėjos rudens sesijoje, jau buvo aptarti atitinkamuose Asamblėjos komitetuose. Jei jie bus patvirtinti, bus perduoti Šiaurės Atlanto tarybai kaip politinės rekomendacijos.
"Nord Stream-2" statyba
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekių, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.
Projektui aktyviai priešinasi Ukraina, bijanti prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, ir nemažai Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Latviją ir Lietuvą, taip pat JAV, kurios nori tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES.
Projektą remia Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybė valdo 30 procentų bendrovės "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.