VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Lietuvos vadovybė užėmė poziciją tarp politinio poreikio pirkti SGD iš JAV ir ekonominio poreikio pirkti Rusijos suskystintas gamtines dujas, rašo portalo "RuBaltic.Ru" ekspertas Aleksandras Nosovičius.
Į energetikos sektoriaus konferenciją transatlantinės energetikos klausimais atvyko JAV energetikos sekretorius Rikas Peris, kuriam pavyko surengti keletą susitikimų su Lietuvos vadovybe.
Susitikęs su Periu, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo energetikos svarbą transatlantiniame bendradarbiavime. Jis nepraleido progos "įspirti" "Nord Stream-2", rašo autorius.
Savo ruožtu Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis su Periu pasikalbėjo išsamiau. Jis pažadėjo jam pereiti nuo pavienių mažų Amerikos SGD partijų pirkimo prie nuolatinių tiekimų. Vyriausybės vadovo teigimu, tai padidins konkurenciją Baltijos regione ir bus naudinga kaimyninėms šalims, tačiau Skvernelis nutylėjo, kad Latvija ir Estija atsisako pirkti degalus iš Klaipėdos terminalo.
Nosovičius rašo, kad užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susilaikė nuo komentarų. Diplomatas kalbėjo apie "laisvės kainą", "priklausomybę nuo vieno tiekėjo" ir "energetinį saugumą".
"Mums reikia jūsų Europoje, mums reikia jūsų skalūnų dujų Europoje. Mes galime naudoti mūsų vartus Klaipėdoje tolesniam skalūnų dujų transportui į Europą", — sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Tačiau Rusija praktiškai tampa pagrindiniu SGD tiekėju Lietuvai, jos degalų tiekimai įgauna nuolatinį pobūdį.
"Paaiškėjo, kad šie suskystintų gamtinių dujų pirkimai iš JAV — vienkartiniai veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant garsių politinių pareiškimų apie stiprėjančią transatlantinę draugystę energetikos srityje", — rašoma straipsnyje.
Anot Nosovičiaus, tanklaivis su amerikietiškomis suskystintomis gamtinėmis dujomis į Klaipėdą atvyko 2017 metų rudenį, tačiau niekas nenorėjo jo pirkti. Užtat laivai su rusiškomis suskystintomis gamtinėmis dujomis reguliariai atplaukia nuo šio pavasario.
Portalo autorius pažymėjo, kad nebeįmanoma jų vadinti "pavieniais atvejais" bei "mini partijomis". Be to, praėjusį mėnesį Lietuva gavo didelės apimties rusiškos kilmės SGD siuntą.
Atsižvelgiant į tai, Perio vizitas į Lietuvą atrodo kaip inspektoriaus atvykimas, kuris "tarp garsių žodžių apie abiejų Atlanto krantų energetinį solidarumą išprausė Lietuvos kailį", — teigė Nosovičius.
Jis pridūrė, kad SGD terminalo statybą palaikė Lietuvoje esantis NATO energetinio saugumo centras, kurį valdo amerikiečiai, o JAV valdžia gyrė lietuvius už iniciatyvą.
Klaipėdos SGD terminalas
Vienintelis importinių SGD terminalas Lietuvoje pradėjo veikti 2014 metų gruodžio 3 dieną Klaipėdoje. Lietuvos valdžia teigia, kad jis leidžia Lietuvai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio". Lietuva SGD laivą-saugyklą nuomojasi iš Norvegijos, ir kasmet "Klaipėdos nafta" už tai moka po 60 milijonų eurų. Praėjusią vasarą valdžia nusprendė išpirkti dujų saugyklą, pateisindama tai tuo, kad terminalas bus naudingas ateityje.
Nors politikai dažnai kalba apie Lietuvos "energetinę nepriklausomybę", šalis ir toliau perka dujas iš Rusijos.
Daugiausia SGD į Lietuvą atkeliauja iš Norvegijos, tačiau nuo šių metų — ir iš Rusijos. Lietuvos valdžia taip pat tvirtina, kad gauna "mėlynąjį kurą" iš JAV, tačiau kai kurie ekspertai tuo abejoja ir pabrėžia, kad pristatymai buvo tik keli.
Per daugiau nei mėnesį Klaipėdos terminalas priėmė tris tanklaivius su Rusijos SGD.
Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Aleksandras Nosovičius, rusiškų dujų tiekimas — vienintelis būdas Vilniui sustabdyti savo SGD terminalo bankrotą. Jis taip pat pažymėjo, kad rusiškas kuras yra naudingas Lietuvai, tačiau pati situacija yra absurdiška — Lietuva rado "alternatyvą" rusiškoms dujoms Rusijos SGD pavidalu.
