VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Skurdas, badas, žlugimas užsienio valiutų rinkoje, pasaulinės krizės — visi šie reiškiniai vis dar kamuoja šiuolaikinę visuomenę. Nei darbo našumo augimas, nei robotizavimas, nei šiuolaikinio mokslo laimėjimai neišsprendė socialinių ir ekonominių problemų. Kaip sumažinti plėtros atotrūkį tarp šalių ir išvengti naujų sunkumų? Apie tai rašo RIA Novosti su nuoroda į Rusijos prezidentinės Nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos (RANEPA) ekspertus.
"Skaudžiausia" pasaulio ekonomikos vieta
Šiandien ekonomikos augimui ir klestėjimui trukdo įtempta padėtis pasaulyje: informaciniai karai, sankcijos, ginklavimosi varžybos. Pasak ekspertų, tarptautinės organizacijos (G20, Tarptautinis valiutos fondas, BRIC) negali susitvarkyti su situacija: nelygybės didėjimu ir skaitmeninės plėtros atotrūkiu tarp šalių, padidėjusių valstybių ir privačių skolų, neigiamo žmogaus poveikio gamtai ir padidėjusia konkurencija energetikos ir naujųjų technologijų srityje.
Atrodytų, jau yra nemažai problemų, tačiau, agresyviai gindamos nacionalinius interesus, šalys ir toliau trukdo vystytis pasaulio ekonomikai. Valstybių sankcijos viena kitai ir šiuo atveju gaunama trečiųjų šalių parama dažnai prieštarauja jų pačių nacionaliniams interesams, sąlygoja ribotą pasaulio ekonomikos augimą.
Dideliu iššūkiu išlieka ir šalių finansinė globalizacija (tarpusavio priklausomybė). Dėl šios priežasties didelėse išsivysčiusiose valstybėse vykstantys krizės reiškiniai visame pasaulyje plinta sparčiau. Pavyzdžiui, pirmaujanti dolerio padėtis tarptautinėje rinkoje lėmė pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę 2008 metais, po to, kai JAV smuko nekilnojamojo turto kainos.
Savanaudiška politika
Pasak ekspertų, efektyviam bendradarbiavimui trukdo pirmaujančių išsivysčiusių šalių (visų pirma JAV) ekonominė politika, įvedanti nestabilumą pasaulio ekonomikoje. Jungtinės Valstijos, kaip tarptautinės valiutos emitentės, turi "per didelę privilegiją" ir yra mažiausiai pažeidžiamos krizių.
Bet kokie ekonominiai Amerikos veiksmai, net ir šalies viduje, turės įtakos pasaulio bendruomenei. Protekcionizmo politika JAV, kai valstybė riboja prekių importą, gindama vietinių gamintojų interesus, daro įtaką kitų šalių eksportui: verslas praranda didelius klientus ir pelną, o tai išprovokuoja geopolitinės įtampos augimą, kuris nepalieka galimybių užpildyti ekonominį atotrūkį tarp šalių.
Protekcionizmas — "savanaudiška" politika pasaulinėje rinkoje. Ir tai nėra geriausias sprendimas finansinės globalizacijos sąlygomis, jei prisiminsime Didžiąją ekonominę depresiją ir pasaulinę trisdešimtojo dešimtmečio krizę, kai šalys bandė atskirai spręsti savo problemas, uždarydamos sienas ir įvesdamos muitus prekių importui.
"Nė viena šalis negali savarankiškai įveikti susikaupusių problemų, nėra alternatyvos daugiašališkumui. G20 tebėra pagrindinis tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo forumas, tinklinio globaliojo valdymo centras, kuriame yra svarbiausios tarptautinės organizacijos ir klubų tipo neformalių institucijų nariai (G8/7 ir BRIC, seniausias išsivysčiusios pramonės ekonomikos klubas ir jauniausias didžiausių besivystančių šalių klubas)", — teigė Tarptautinių institucijų tyrimų centro direktorė Marina Larionova.
Ekonominė pusiausvyra: utopija ar realybė?
Norint išspręsti problemas, būtina derinti ekonomiškai išsivysčiusių ir besivystančių šalių pastangas. Anot ekspertų, reikia atkreipti dėmesį į Tarptautinio valiutos fondo reformos pabaigą, kad būtų sukurta nauja kvotų (dalyvaujančių šalių balsų) apskaičiavimo formulė ir jų perskirstymas besivystančių rinkų ir besivystančių šalių naudai, taip pat laipsniškas perėjimas nuo vieno rezervo piniginio vieneto prie kelių.
Anot RANEPA mokslininkų, pasiūlymas sukurti viršnacionalinę atsargų valiutą išlieka aktualus. Dėl prekybos ir finansinių operacijų sutelkimo keliomis valiutomis pasaulio ekonomika tampa pažeidžiama galimų neigiamų scenarijų šių valiutų išleidėjų valstybių ekonomikoje.
Be kitų užduočių, kurias reikia išspręsti kartu, ekspertai nustatė kovą su mokesčių bazės erozijos praktika ir mokesčių taisyklių plėtojimą skaitmeninėje ekonomikoje: formuojant finansų rinkų reguliavimo mechanizmus ir taisykles, atsižvelgiant į naujų technologijų ir skaitmeninių valiutų atsiradimą, taip pat į daugiašalių prekybos susitarimų suderinimą elektroninės komercijos srityje.
Nepaisant to, kol kas didėjanti geopolitinė įtampa nepalieka jokios galimybės užpildyti atotrūkį tarp nacionalinio suvereniteto principo ir poreikio sukurti viršnacionalinį pasaulio ekonomikos valdymo institutą, sako ekspertai.
"Keinso, Trifino, Kamdesiu, Štiglico idėjos sukurti pasaulinį (viršnacionalinį) atsargų centrą/banką ar įgalinti TVF suteikti tokias kompetencijas bus laikoma utopija, bent jau iki kitos pasaulinės krizės. Aš labai tikiuosi, kad iki šiol išlikęs G20 galės panaudoti savo galimybes pertvarkant pasaulinio ekonominio valdymo sistemą, tačiau tam tikrai reikia išsivysčiusių ir besivystančių šalių pastangų suvienijimo ir klubų lojalumo principo atmetimo", — pasakojo Larionova.