VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Naujausi pagrindinių tarptautinių pinigų ir finansų institucijų atstovų pareiškimai yra kupini panikos. Pasaulio bankas (PB) šiemet sumažino pasaulio prekybos augimo prognozę nuo 2,6 proc. iki 1,5 proc., o naujoji Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva ekonominę krizę prognozavo blogesnę nei 2008 metais. Apie tai rašo RIA Novosti autorius Aleksandras Lesnichas.
Susilažino iš 700 milijardų
"Pasaulio ekonomikos augimas praktiškai sustojo", — sakė TVF vadovė Kristalina Georgieva šią savaitę Niujorke vykusiame PB ir TVF metiniame susitikime. Fondas skaičiuoja, kad iki metų pabaigos pasaulinis BVP praras 0,8 proc., arba 700 milijardų JAV dolerių. Dėl to 90 proc. pasaulio šalių ekonomikos augimo tempai sumažės ir taps blogiausiais per dešimtmetį.
PB ekspertai tik patvirtino neigiamus savo kolegų vertinimus, sumažindami JAV BVP prognozę nuo 2,5 iki 2,3 proc. Euro zonoje atitinkamas rodiklis buvo sumažintas nuo 1,2 iki 1,1 proc., o Kinijoje — nuo 6,2 iki 6,1 proc., tai yra minimalus rodiklis nuo 1990 metų.
Georgieva įsitikinusi, kad vienintelis būdas pagerinti pasaulinę ekonomiką — baigti prekybos karą ir kartu sukurti naują, patikimesnę ir modernesnę pasaulinę prekių ir paslaugų sistemą, remiantis pažangiomis informacinėmis technologijomis.
Akivaizdu, kad šis kreipimasis visų pirma skirtas Amerikos ir Kinijos delegacijoms, kurios spalio 10–11 dienomis Vašingtone rengs naują prekybos derybų etapą. Tačiau dauguma analitikų į tai žiūri skeptiškai, nes ankstesni 12 susitikimų nieko nedavė.
Be to, pastarosiomis dienomis santykiai tarp Vašingtono ir Pekino dar labiau pablogėjo. Pirmadienį Baltieji rūmai nustatė sankcijas 28 Kinijos organizacijoms už dalyvavimą uigūrų ir kitų musulmonų mažumų teisių pažeidime KLR.
Atsakydamas Pekinas apkaltino Vašingtoną kišimusi į Kinijos vidaus reikalus ir uždraudė transliuoti Amerikos nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA), kurios atstovai beatodairiškai reiškė savo paramą Honkongo protestams, rungtynes.
"Bet koks pareiškimas, kuriuo ginčijamas šalies nacionalinis suverenumas ir socialinis stabilumas, nepatenka į žodžio laisvės sritį", — šį sprendimą komentavo Kinijos valstybinė televizijos bendrovė "CCTV". Dėl to NBA gali prarasti 1,5 mlrd. dolerių — tokia yra sutarties su Pekinu suma.
Be to, prieš savaitę amerikiečiai į sankcijų sąrašą įtraukė didžiausią Kinijos laivybos kompaniją "Cosco" — tariamai už Irano naftos pirkimą ir gabenimą. Šis, taip pat rugsėjo pradžioje įvestas naujas 15 proc. muitas iš Kinijos įvežamoms prekėms už 300 mlrd. dolerių neprideda optimizmo dėl naujo prekybos susitarimo tarp Vašingtono ir Pekino perspektyvų.
"Visi pralaimės"
Kai kurie ekspertai ragina nepanikuoti ir prisiminti pasaulio ekonomikos cikliškumą: po nuosmukio prasideda augimas. Kiti aiškina, kad yra dvi galimybės: sklandus nuosmukis, o po to laipsniškas kilimas, arba staigus nuosmukis, kurį lydi užsitęsusi sisteminė krizė.
TVF įsitikinęs, kad antrasis scenarijus yra labiau tikėtinas dabar. Tai pastūmėjo rekordinė pasaulinės skolos apimtis, kuri siekė beveik 250 trilijonų dolerių — tai tris kartus daugiau nei pasaulinis BVP.
Ypač pavojingos yra įmonių skolos. Anot Kristalinos Georgievos, esant dideliam ekonomikos nuosmukiui, įmonių skolų rizika neįvykdyti įsipareigojimų padidės iki 19 trilijonų dolerių arba beveik 40 proc. visos skolos aštuoniose pirmaujančiose ekonomikose. Tai yra, be didelių ir labai brangių valstybės paramos programų beveik pusė stambiausių pasaulio verslų bankrutuos.
Vien JAV, remiantis vasarą paskelbta JAV Federalinio rezervo ataskaita, per 2018 metus daugiausiai kreditų turinčių įmonių skolos išaugo 20 proc. — iki 1,1 trilijono dolerių. Taip pat jų paskolų dalis bendroje įmonių kreditų masėje viršijo aukščiausią 2007 metų ikikrizinį rodiklį.
"Didelė skolų suma gali pabloginti susidariusią situaciją, sukeldama nepasitikėjimo krizę ir taip sukurdama neigiamą ekonominę spiralę. Mane ypač neramina didžiulė "nemokama" skola su neigiama palūkanų norma, kuri vis dar yra paklausi", — teigė įmonės "Otkrytije Broker" investicijų vadovas Timuras Nigmatulinas pokalbyje su RIA Novosti.
Kas bus su Rusija
Pasaulio ekonomikos sulėtėjimas paveiks ir Rusiją, kuri yra įtraukta į pasaulinius ekonomikos procesus. Remiantis Pasaulio banko prognoze, šalies BVP augimo tempas šiais metais bus vienas procentas vietoje anksčiau prognozuotų 1,2 proc., o kitais metais — 1,7, o ne 1,8 proc. Taip yra dėl pramonės veiklos sulėtėjimo dėl įsipareigojimų sumažinti OPEC naftos gavybą.
Ekspertai įsitikinę, kad krizės metais Rusijos pajamos iš naftos mažės — paprastai tokioje situacijoje besivystančios ekonomikos mažina energijos importą dėl sumažėjusios pramonės produkcijos. Pati nafta, tikėtina, nelabai atpigs: norėdamos išvengti per didelės pasiūlos pasaulinėje kuro rinkoje, pirmaujančios naftą gaminančios šalys vėl sutiks sumažinti gavybą.
Tačiau net tokiomis aplinkybėmis Rusijai negresia defoltas. Vasaros pradžioje grynoji valstybės skola pateko į neigiamą zoną: vyriausybės lėšų perteklius centrinio banko, komercinių bankų sąskaitose ir įvairiuose nebiudžetiniuose fonduose siekė 1,36 trilijono rublių. Tai reiškia, kad net ir iškart grąžinus visas skolas, valstybinės struktūros turės pakankamai lėšų įvykdyti visus įsipareigojimus gyventojams.
