VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Remdamiesi genetine analize, mokslininkai padarė išvadą, kad šiuolaikinės anatomijos žmonės atsirado Pietų Afrikoje. Praėjo apie 70 tūkstančių metų, kol jie pradėjo kurtis kitose žemyne vietovėse. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Nature".
Yra žinoma, kad Homo sapiens sapiens porūšis, kuriam priklauso visi šiuolaikiniai žmonės, atsirado Afrikoje prieš maždaug 200 tūkstančių metų. Bet kur tiksliai?
Mokslininkai, vadovaujami Vanessa Hayes iš Harvano medicinos tyrimų instituto Sidnėjuje, Australijoje, nusprendė tai išsiaiškinti.
Jie išanalizavo kelių Pietų Afrikos šalių gyventojų mitochondrijų genomus (trumpas DNR molekules ląstelių organelėse — mitochondrijose) ir sudarė haplogrupės L0, ankstyviausios žinomos šiuolaikinio žmogaus populiacijos, katalogą.
Yra žinoma, kad 79 procentai Namibijos gyventojų, 83 procentai Pietų Afrikos gyventojų ir 100 procentų Botsvanos gyventojų yra šios haplogrupės nešiotojai.
Tyrėjai nustatė 198 naujus retus mitogenomus. Įrašę juos į bendrą L0 eilutės duomenų bazę, jie atliko filogenetinę analizę ir sudarė ankstyviausių šiuolaikinių žmonių šakų evoliucijos medį.
"Mitochondrijų DNR veikia kaip mūsų protėvių laiko kapsulė, lėtai kaupianti pokyčius per kelias kartas. Palyginus skirtingų žmonių DNR ar mitogenomų pilną kodą, gaunama informacija apie tai, kaip jie yra glaudžiai susiję", — Harvano medicinos tyrimų instituto spaudos tarnyba cituoja Vanessą Hayes.
Analizės rezultatai kartu su kalbiniais, kultūriniais ir geografiniais duomenimis leido autoriams nustatyti, kad prieš 200 tūkstančių metų pirmoji motininė Homo sapiens sapiens linija atsirado į pietus nuo Zambezės upės baseino. Tikėtina šiuolaikinio žmogaus tėvynė apima šiuolaikinės Botsvanos, Namibijos ir Zimbabvės teritorijas.
Autoriai, tarp kurių yra ir geologų bei klimatologų, teigia, kad tuo metu regiono klimatas buvo idealus gyventi ir ūkininkauti. Dabartinės Kalahario dykumos vietoje buvo didžiausia Afrikos McGadikgadi ežerų sistema, apsupta pelkių.
Šiuolaikinė Okavango upės delta yra paskutinis šios didelės vandens sistemos reliktas.
Šiuolaikinio žmogaus protėviai Pietų Afrikoje klestėjo maždaug 70 tūkstančių metų, o vėliau pradėjo plisti po žemyną.
"Mes pastebime reikšmingą genetinį neatitikimą ankstyviausiuose šiuolaikinių žmonių motininiuose potipiuose. Tai rodo, kad iš kilmės šaltinio buvo dvi migracijos bangos — prieš 130 ir prieš 110 tūkstančių metų, — aiškina profesorė Hayess. — Pirmieji migrantai išvyko į šiaurės rytus, o antrieji — į pietvakarius. Dalis gyventojų iki šių dienų liko tėvynėje".
Autoriai mano, kad klimato ir tektoniniai pokyčiai, dėl kurių išdžiūvo ežerai, paskatino migraciją, kuri galiausiai sukėlė šiuolaikinių žmonių genetinę, etninę ir kultūrinę įvairovę.