VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Ministrų kabinetas ketvirtadienį pritarė integruotam nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKS) 2021–2030 m. projektui, praneša vyriausybės spaudos tarnyba.
Lietuva turi laikytis visų įsipareigojimų, kuriuos ES prisiėmė Jungtinių Tautų Organizacijos darnaus vystymosi ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslais.
Šie įsipareigojimai iš esmės apima tris užduotis, kurias privaloma atlikti iki 2030 m.: 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas (palyginti su 2005 m.); bent 32,5 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir iki 32 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.
Lietuva iki 2030 metų turi pasiekti, kad ŠESD emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.
Iki šių metų pabaigos Lietuva turi Europos Komisijai pateikti Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriame konkrečiai nurodoma, kaip valstybė pasieks jai nustatytus klimato kaitos rodiklius. Neįgyvendinus įsipareigojimų, Lietuvai leidimų išpirkimas kainuotų iki 300 mln. eurų.
Vyriausybės parengtame plane numatoma, kad pateiktoms priemonėms įgyvendinti reikės 14 mlrd. eurų investicijų, iš kurių 9,6 mlrd. eurų galėtų būti viešos lėšos.
Didžioji dalis lėšų, apie 10,8 mlrd. eurų, bus skirta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės tikslams ir Lietuvos įsipareigojimams ES dėl poveikio klimato kaitai mažinimo įgyvendinti — skatinti skirtingų sektorių technologinius ir veiklos pokyčius. Taip pat Lietuva planuoja 3,3 mlrd. eurų skirti prisitaikymui prie klimato kaitos.
Didžioji šių lėšų dalis bus skirta iš ES fondų ir nacionalinio biudžeto. Pinigai bus naudojami skirtingiems sektoriams įgyvendinti technologinius pokyčius, būtinus mažinti įtaką klimato kaitai.
NEKS plane numatyta, kad įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 metų Lietuvos transporto sektoriuje ŠESD emisijos sumažės 8,1 proc., žemės ūkyje — 9,1 proc., pramonėje — 9,8 proc., o atliekų sektoriuje — net 52,4 proc.
Įgyvendinus visas numatytas priemones, 2030 metais 70 proc. krovinių geležinkeliais bus pervežami elektriniais traukiniais, 14 proc. lengvųjų automobilių šalyje bus elektriniai. Bendras kuro suvartojimas Lietuvoje sumažės 24 proc., efektyviai sumažindamas Lietuvos priklausomybę nuo importo.
Vyriausybei pritarus NEKS plano projektui, jis nuo šiandien, lapkričio 13 dieną, bus teikiamas pakartotinei viešai konsultacijai. Gyventojai iki gruodžio 4 dienos kviečiami aktyviai reikšti nuomonę dėl NEKS plano sprendimų. Galutinį NEKS planą, kuris bus pateiktas Europos Komisijai, planuojama patvirtinti gruodžio 18 dieną Vyriausybės posėdyje.