VILNIUS, lapkričio22 — Sputnik. Atsakomųjų priemonių Rusijai dėl veiksmų prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus, kurie vadovavo 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto bylai, klausimas buvo įtrauktas į Europos Parlamento sesijos darbotvarkę. Apie tai pranešama Lietuvos europarlamentaro Broniaus Ropės Facebook paskyroje.
"Tai oficialu. Ką tik buvo pranešta, kad kitą savaitę, pirmadienį Europos Parlamento sesijoje bus diskutuojama ir rengiama rezoliucija dėl naujausių Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, tiriančius tragiškus 1991 metų sausio 13 dienos įvykius Vilniuje", — parašyta puslapyje.
Pranešime taip pat pažymima, kad EP narių iš Lietuvos ir šalies vyriausybės pastangomis pavyko įtikinti Europos Parlamento politinių grupių lyderius būtinybe reaguoti į Rusijos veiksmus ir duoti jai "politinį atsaką".
Balandį Rusijos Federacijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismo teisėjų, vykdančių bylą dėl 1991 metų sausio įvykių, atžvilgiu.
Tardymo komiteto atstovė spaudai Svetlana Petrenko papasakojo, kad šie žmonės įtariami padarę nusikaltimą pagal straipsnius dėl neabejotinai žinomo neteisėto nuosprendžio priėmimo, nes 1991 metų sausio įvykiai įvyko Lietuvai būnant TSRS sudėtyje, o kariuomenės padaliniai vykdė savo tarnybines pareigas, veikdami TSRS įstatymų nustatyta tvarka.
1991 metų sausio 13-osios byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.
Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, dešimt metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus garnizono vadovui Vladimirui Uschopčikui.
Lietuvos teisingumo ministerija pažadėjo, kad "Sausio 13-osios byloje" valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų.
Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.