VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Sprendimas neleisti Lietuvos advokatui dalyvauti forume yra keliantis pasipiktinimą, sakė Rusijos nacionalinio ūkio ir valstybės tarnybos akademijos prie Rusijos Federacijos prezidento docentė Kira Sazonova interviu Sputnik Radijui metu.
Buvusio TSRS KGB pareigūno Michailo Golovatovo, už akių nuteisto "Sausio 13-osios byloje", advokatas, istorijos mokslų daktaras Ryšardas Burda teigė, kad norėjo dalyvauti dviejų savaičių trukmės ESBO susitikime Varšuvoje, tačiau jam neleista. Jis patikino, kad visų reikalaujamų formalumų buvo laikomasi.
Ten advokatas norėjo pasisakyti apie tarptautinės teisės pažeidimo ir politinio šališkumo klausimą, kurį "Sausio 13-osios byloje" leido Lietuvos justicija.
Anot jos, ESBO platforma yra diskusijų bet kokia tema forumas.
"Kai pasirodo draudžiamos temos, reiškia, kad atsiranda tam tikrų tabu, dėl kurių būtinai bus didelių neatitikimų, kurie vėliau sukels rimtų nesutarimų tarptautiniuose santykiuose. Tai, kas susiję su šia byla, yra tikrai politizuota, bet tai tik pusė bėdos", — sakė ji.
Anot Sazonovos, pats teismo procesas "Sausio 13-osios byloje" yra gana keistas ir jo metu buvo padaryta daug šiurkščių pažeidimų. Dauguma kaltinamųjų buvo teisiami nedalyvaujant, nebuvo galimybės pateikti alternatyvios pozicijos, o žmonės buvo teisiami pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie per tuos įvykius neegzistavo.
"Be to, teisme nėra nė vieno sovietų kariuomenės, kuri kaltinama tuo, kas įvyko šalia šio televizijos bokšto, kaltės įrodymo. Prie bylos nebuvo pridėta jokių oficialių įrodymų, todėl tai yra siaubingas politizavimas", — sako ekspertė.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, kaip pažymi Sazonova, lieka neaišku, kodėl Lietuvos advokatas nebuvo prileistas, nes jis tiesiog norėjo pasikalbėti šia tema ir atkreipti dėmesį į "Sausio 13-osios bylą".
"Jis, be abejo, negali vienas pakeisti Lietuvos įstatymų leidybos ir teisminių organų pozicijos. Bet bent jau padiskutuoti ekspertų lygiu — tai tikrai labai svarbu ir būtina, nes akivaizdu, kad šiandien ir vėliau tokios situacijos taps vis dažnesnės. Turime sukurti bendrą ESBO valstybių-narių, kurios išties sukūrė ESBO panašioms situacijoms, kai reikia ginti žmogaus teises, poziciją", — sakė ji.
Teismas dėl "Sausio 13-osios bylos"
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams. Jo gynyba taip pat apskundė nuosprendį.
Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, dešimt metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus garnizono vadovui Vladimirui Uschopčikui.
Lietuvos teisingumo ministerija pažadėjo, kad "Sausio 13-osios byloje" valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų.
Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
