VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. JAV Kongresas ketina į 2020 metų šalies gynybos biudžetą įtraukti sankcijas Rusijos dujotiekiui "Nord Stream-2". Apie tai leidiniui "Defense News" pranešė Senato Užsienio reikalų komiteto vadovas Džimas Rišas.
Sankcijos dujotiekio tiesime dalyvaujančioms įmonėms buvo įtrauktos į 2020 metų Nacionalinės gynybos įstatymo projektą, pasakė Rišas.
"Šio žingsnio priežastis yra ta, kad galimybių langas uždaromas. Didžioji dalis "Nord Stream" jau pastatyta", — pasakė senatorius.
Tuo pačiu metu jis mano, kad sankcijos "įtikins" statybų bendroves nustoti dirbti su projektu, nes Amerikos apribojimai "brangiai atsieis".
Jei sankcijos bus įtrauktos į JAV gynybos biudžetą, bendrovės, užsiimančios "Nord Stream-2" statyba, "užsidarys", o Rusijai dėl to neva teks ieškoti kitų rangovų, teigia Rišas.
Tačiau jis pažymėjo, kad Atstovų rūmai ir Senatas dar nėra pasiekę galutinio susitarimo dėl viso įstatymo projekto.
JAV Senato Užsienio reikalų komitetas liepos pabaigoje balsavo už įstatymo projektą dėl sankcijų "Nord Stream-2". Jį parengė respublikonų senatorius Tedas Kruzas ir demokratas Džinas Šachinas. Visų pirma jis numato draudimą įvažiuoti į JAV ir turto, esančio JAV jurisdikcijoje, priklausančio asmenims, susijusiems su laivų "pardavimu, nuoma, teikimu ar su pagalba laivų tiekimui" Rusijos vamzdynų tiesimui jūroje 30 metrų gylyje, įšaldymą.
Kad įstatymo projektas įsigaliotų, jį turi patvirtinti JAV Atstovų rūmai ir Senatas, taip pat JAV prezidentas Donaldas Trampas.
Finansų universiteto prie Rusijos vyriausybės Politologijos fakulteto docentas Gevorgas Mirzajanas interviu "RT" pareiškė, kad sankcijas reikėjo įvesti dujotiekio statybų ir finansavimo skyrimo etape. Amerikos valdžios veiksmus jis pavadino "bandymu sukelti triukšmą".
"Nord Stream- 2"
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.
"Nord Stream-2" projekto vertė yra 9,5 milijardo eurų.
Dujotiekis buvo nutiestas per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas. Danija buvo paskutinė iš visų — tik spalio pabaigoje ji išdavė leidimą tiesti dujotiekio atkarpą savo vandenyse į pietryčius nuo Bornholmo Baltijos jūroje.
Projektą remia Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 procentų bendrovės "Kvaerner", vienos iš statybų rangovų, akcijų.
Prieš dujotiekio tiesimą pasisako Lenkija, Latvija, Lietuva, taip pat Ukraina, kuri nenori prarasti pajamų nuo Rusijos dujų tranzito. JAV taip pat trukdo "Nord Stream-2", nes jos planuoja tiekti savo suskystintas gamtines dujas į Europą.
Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo pat metu Rusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad tai yra išskirtinai komercinis projektas, o tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.