VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Dujotiekis "Nord Stream-2" pradės veikti 2020 metų viduryje, žurnalistams sakė ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Kozakas.
Kurį mėnesį tai įvyks, jis nepatikslino, rašo RIA Novosti.
Anksčiau Rusijos energetikos ministerijos vadovas Aleksandras Novakas neatmetė, kad dujų tiekimas per naująjį vamzdyną galėtų prasidėti dar prieš Naujuosius metus. Anot jo, tai yra techninis klausimas, susijęs ne tik su vamzdyno tiesimo užbaigimu, bet ir su eksploatacijos pradžia.
Tuo tarpu Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Novikovas pokalbyje su "RT" išreiškė nuomonę, kad Europos šalių susidomėjimas įgyvendinant projektą "Nord Stream-2" padės įveikti politines kliūtis iš JAV.
"Esmė yra užtikrinti energijos tiekimą Europai. Rusija pasiūlė sąlygas, kurios yra labai įdomios Europos partneriams, ir nėra nei formalių, nei praktinių pagrindų sulėtinti pasiektų susitarimų įgyvendinimą", — sako Novikovas.
Anot jo, Vašingtonas, pasisakydamas prieš dujotiekį, siekia savo ekonominių tikslų, kurie prieštarauja Europos interesams.
Jis pažymėjo, kad Maskva gali garantuoti stabilų energijos tiekimą.
Anksčiau JAV respublikonų senatorius Tedas Kruzas (Ted Cruz) perspėjo, kad JAV sankcijos gali atidėti "Nord Stream-2" paleidimą daugiau nei metams.
Jis pridūrė, kad dujotiekis gali atnešti milijardus dolerių "Rusijos agresijai skatinti" ir pakenkti Europos šalims.
"Nord Stream-2" projektas
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Dujotiekis eis per teritorinius vandenis arba išskirtines Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos ekonomines zonas.
Prieš projektą pasisako JAV ir Ukraina. Vašingtonas ketina skatinti Europos rinką pirkti JAV suskystintas dujas, o Kijevas nenori prarasti pajamų iš Rusijos dujų tranzito. Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politizuotu, taip pat nepritaria dujotiekio tiesimui.
Tarp tų, kurie palaiko "Nord Stream-2", yra Vokietija ir Austrija, suinteresuotos patikimu dujų tiekimu į Europą. Norvegija taip pat domisi sėkmingu projekto įgyvendinimu, nes vyriausybė valdo 30 procentų "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.
Rusija ne kartą ragino nevertinti dujotiekio kaip įtakos priemonės. Pasak Vladimiro Putino, Maskva projektą traktuoja tik kaip ekonominį.
Politologas, Sibiro vadybos instituto Politikos ir tarptautinių ryšių fakulteto dekanas Sergejus Kozlovas pareiškė, kad Rusijos dujotiekio dujos yra išsigelbėjimas Europai. Jo manymu, JAV turėtų pripažinti, kad joms nepavyko sustabdyti dujotiekio tiesimo.
