Kaip leidiniui "Defense News" pranešė JAV Senato užsienio reikalų komiteto vadovas Džeimsas Rišas (James Risch), "sankcijų pataisų" tekstas apytiksliai atitinka anksčiau senatoriaus Tedo Kruzo (Ted Cruz) parengtą "Europos energetinio saugumo strategiją", rašo Ivanas Danilovas RIA Novosti.
Sankcijų aptarimas prie kitų metų karinių išlaidų planavimo yra susijęs tuo, kad dujotiekis beveik pabaigtas, o greitai paskelbti atskiro sankcijų įstatymo projekto nepavyks. Tiesą sakant, ta senatorių ir Kongreso narių dalis, kuri išpažįsta labiausiai rusofobiškas pažiūras, sugalvojo "laifhaką", kad apeitų įprastą įstatymo projekto svarstymo procedūrą ir priverstų kolegas-įstatymų leidėjus (kurie stabdė sankcijų iniciatyvas) imtis aktyvių veiksmų prieš "Gazprom".
Pasirodo, karinį biudžetą įkaitu laiko patys nepriekaištingiausi Rusijos priešai iš Amerikos politinės struktūros. Tai apskritai rodo jų beviltišką situaciją: jei šią poziciją palaikytų dauguma Kongreso narių ir senatorių, sankcijos būtų buvusios priimtos prieš šešis mėnesius ar net prieš metus, kai tokias iniciatyvas buvo pradėta aptarti.
Dabar tenka pereiti prie kraštutinių priemonių. Gali būti, kad pasirodyti kaip "Gazprom" viešieji gynėjai tuo metu, kai aptarinėjamas Pentagono 2020 metų biudžetas, iš tiesų nenorės net ir sveiki Amerikos įstatymų leidėjai, kurie daugelį mėnesių tyliai vilkino sankcijų įstatymų atlikimą per Kongresą ir Senatą, ir sankcijos visgi bus priimtos.
Teksto pataisų oficialiuose šaltiniuose dar nėra, tačiau remiantis Tedo Kruzo parengta "originalių" sankcijų sąmata, galima daryti tam tikras prielaidas, kaip jie iš tikrųjų bandys blokuoti "Nord Stream-2". Ir apie galimus atsakomuosius Europos Sąjungos ir Rusijos veiksmus.
Pagrindinis "sankcijų įstatymo" elementas yra 3 skyrius — "Sankcijų įvedimas tam tikriems laivams statant tam tikrus Rusijos eksporto vamzdynus".
Dujotiekio tiesimo paslaugas teikiančioms įmonėms, taip pat jas kontroliuojantiems akcininkams ir vadovams bus taikomos šios sankcijos:
1) draudimas atvykti į JAV;
2) bet kokio turto, kuris yra JAV jurisdikcijoje, įšaldymas. Tai turbūt reiškia dolerio aktyvus, banko sąskaitas ir pan.
3) taip pat pagal sąmatą Amerikos prezidentas gali taikyti gana platų sankcijų spektrą (iki aktyvų doleriais areštavimo) įmonėms, teikiančioms dujotiekio tiesimo laivams draudimo ir perdraudimo paslaugas.
Derėtų atsižvelgti į du svarbius niuansus vertinant šio įstatymo priėmimo padarinius (tuo atveju, jei Tedo Kruzo tekstas iš tikrųjų perkeltas į kitų metų karinį biudžetą). Pirma, atsižvelgiant į įstatymo projekto tekstą, sankcijos taikomos įmonėms ir asmenims, kurie bus įtraukti į specialųjį JAV valstybės sekretoriaus ataskaitą: jam parengti numatytas 60 dienų laikotarpis nuo dokumento priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kada bus priimtas šis įstatymas, gali būti, kad vamzdžiai jau bus nutiesti iki to laiko, kai bus naudojama "sankcijų lazda".
Įstatymu taip pat numatoma netaikyti sankcijų įmonėms, kurios per 30 dienų nutrauks bendradarbiavimą su "Gazprom". Vėlgi yra tam tikra tikimybė, kad tada viskas jau baigsis, turima omenyje vamzdžių klojimą. Antra, kadangi dokumentas pažodžiui verčia Trampą įvesti sankcijas, yra tikimybė, kad jis arba jį vetuos, arba pareikalaus pakeisti jo tekstą.
Esmė čia visai ne meilė Rusijai, o tai, kad tokio įstatymo projekto priėmimas sukuria baisų teisinį precedentą prezidentui: Senatas ir Kongresas, atrodo, tampa suvereniais JAV lyderiais, kurie de facto gauna teisę priversti prezidentą imtis veiksmų įprastu balsavimu. Trampui tai gali labai nepatikti, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kongresą kontroliuoja jo politiniai priešininkai.
Kaip žinoma, Trampo administracija nedega noru įvesti sankcijas. Ji (tiksliau JAV iždo sekretorius) jau seniai turėjo teisę įvesti sankcijas prieš "Gazprom" ir jos Europos partnerius, tačiau, kaip skundžiasi "The Wall Street Journal", iždo sekretorius Mnučinas nenori ja naudotis, nepaisydamas Kongreso "suglumimo".
Praėjusią savaitę senatorius Kruzas paklausė naujojo JAV ambasadoriaus Rusijoje Džono Salivano apie sankcijas prieš "Nord Stream-2". Ambasadorius Salivanas senatoriui paaiškino, kad "Nord Stream-2" iš tiesų destruktyviai paveiks Ukrainos ekonomiką, tačiau turbūt jau per vėlu bandyti sustabdyti statybas, o įvedus bet kokias sankcijas tiesiog pabrangs dujotiekio statybos, bet projektas nebus atšauktas.
Dar viena sankcijų kliūtis — tai tiesioginis diplomatinis Vokietijos pasipriešinimas. "The Wall Street Journal" praneša, kad Vokietijos diplomatai vykdo tikrą lobizmo kampaniją Vašingtone:
"Anot žmonių, dalyvavusių šiose diskusijose, Vokietijos oficialus pareigūnai nuolat agituoja ant Kapitolijaus kalvos, sutelkdami dėmesį į Atstovų rūmus [JAV Kongresą — Sputnik] ir norėdami apsaugoti demokratus nuo tariamų Trampo antieuropietiškų veiksmų pamėgdžiojimo užkertant kelią dujotiekiui.
Oficiali pozicija, apibūdinanti konkretų Vokietijos ir Rusijos reagavimo planą JAV sankcijų priėmimo atveju, dar nėra apibrėžta. Tačiau atrodo logiška prisiminti tai, ką sakė šaltiniai, to paties "The Wall Street Journal" prieš aštuonis mėnesius, kovo mėnesį, kai JAV informaciniame lauke buvo aktyviai perdėta sankcijų prieš "Gazprom" tema: kalvoje, taip pat ir su administracija [prezidento — Sputnik]. Mūsų aprėptis plati ir tęstinė", — pareiškė Vokietijos ambasados JAV atstovas.
"Rusijos oficialūs pareigūnai pranešė poniai Merkel, kad JAV sankcijos lems tik tai, kad "Gazprom" išpirks Vakarų kompanijas [užsiimančias dujotiekio tiesimu — Sputnik] ir savarankiškai užbaigs dujotiekį", — tai teigia Vokietijos ir Europos Sąjungos, taip pat "Gazprom" atstovai. "Gazprom" atstovai sako, kad sunkiausia projekto dalis buvo baigta. Jei specialūs laivai vamzdžių klojimui bus išstumti iš projekto, jis bus atidėtas, o išlaidos padidės, tačiau "Gazprom" galės pabaigti šį darbą, pareiškė jie.
Nesunku pastebėti, kad per pastaruosius aštuonis mėnesius projektas neabejotinai pajudėjo dar toliau. Tačiau sankcijų įvedimas tikrai negali būti atmestas, net jei patys senatoriai ir Kongreso nariai yra 100 proc. įsitikinę, kad tai nenaudinga. Kartais tokie sprendimai priimami tiesiog siekiant patenkinti Vašingtono elito "imperinius kompleksus" ir jo fantominius skausmus dėl prarastos pasaulio hegemonijos.
Sprendžiant iš to, kad pagrindinių ES šalių — Vokietijos ir Prancūzijos — santykiai su JAV dabar yra sudėtingi, o pirmoji atvirai veikia kaip projekto lobistė ir šalininkė, bet kokios "prieš srovę nukreiptos" sankcijos gali sukelti įdomų šalutinį poveikį. Bausti valstybes už sankcijas yra sunku ir brangu, tačiau štai, kaip turėtų atsilošti ant Amerikos sąjungininkės Europoje, tai yra Ukrainos, — toks sprendimas bus visiškai europietiškas: veiksmingesnio būdo demonstratyviai "atstatyti į nulį" visą sankcijų esmę vis tiek neras. Akivaizdus pasirinkimas kerštui: tiesiog nustoti saugoti Ukrainos tranzito perspektyvas po 2020 metų.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.