Europarlamentarė apkaltino Lietuvą istorinės tiesos monopolija

Anksčiau Rusijos tardymo komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismo teisėjams, kurie įtariami tuo, kad Rusijos piliečiams paskelbė nepagrįstą nuosprendį dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių
Sputnik

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. "Latvijos rusų sąjungos" vadovė, Europos Parlamento narė Tatjana Ždanoka pasmerkė rezoliuciją dėl Rusijos teisminio persekiojimo, vykdomo Lietuvos teisėjų, prokurorų ir tyrėjų, dalyvavusių 1991 metų sausio 13 dienos įvykių tyrime, atžvilgiu. Apie tai praneša portalas RuBaltic.ru.

Ekspertė: ESBO "Sausio 13-osios bylą" verčia tabu

Anksčiau ES paragino Rusiją nutraukti baudžiamąjį procesą. Rezoliucijoje teigiama, kad jis yra "politiškai motyvuotas" ir gali paskatinti bandymus piktnaudžiauti Interpolo duomenimis, taip pat kitais dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais.

Ždanoka pabrėžė, kad Europos Parlamentas turėtų paraginti Lietuvos valdžią panaikinti politinius ir ideologinius apribojimus tiriant ir aptariant įvykius, įvykusius šalia Vilniaus televizijos bokšto.

"Nepriklausoma teismo valdžia yra neįmanoma, jei egzistuoja valstybinė istorinės tiesos monopolija. Lietuvoje bet koks nukrypimas nuo formulės, pagal kurią tik TSRS ginkluotosios pajėgos yra atsakingos už 14 demonstrantų žūtį 1991 metų sausio 13 dieną, yra baudžiamosios atsakomybės pagrindas", — pareiškė ji.

Pažymima, kad Ždanoka buvo vienintelė europarlamentarė iš Latvijos, balsavusi prieš šią rezoliuciją.

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

Paleckis savo įkalinimą vadina "kerštu už domėjimąsi Sausio 13-osios byla"

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, dešimt metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus garnizono vadovui Vladimirui Uschopčikui.

Lietuvos teisingumo ministerija pažadėjo, kad Sausio 13-osios byloje valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų.

 Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Europarlamentarė apkaltino Lietuvą istorinės tiesos monopolija