VILNIUS, gruodžio 6 — Sputnik. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Sputnik Lietuva vyriausiojo redaktoriaus Marato Kasemo skundą.
Sprendimas priimtas gruodžio 5 dieną. Pats teismo posėdis įvyko prieš dvi savaites.
Šių metų gegužės 28 dieną Kasemas buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, praėjus dviem dienoms po antrojo prezidento rinkimų turo, kuriame laimėjo nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Žurnalistas buvo apklaustas, apieškotas ir jam buvo įteiktas sprendimas, perspėjantis apie draudimą atvykti į Lietuvą.
Skundo esmė
Advokatai Kasemo vardu pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti sprendimą "Dėl Marats Kasems, kuris naudojasi bendrijos laisvo judėjimo teise neįleidimo Lietuvos Respublikos teritoriją" neteisėtu ir jį panaikinti. Pabrėžiama, kad skundas pateikiamas prieš Vilniaus pasienio rinktinės VOUPU ir Lietuvos migracijos departamentą.
Teismas išnagrinėjo žurnalisto nusiskundimus dėl to, kad jam nebuvo paaiškintos jo neįleidimo į Lietuvos Respubliką priežastys ir nebuvo įteikti jokie papildomi dokumentai. Apie tai jis sužinojo tik prasidėjus bylos nagrinėjimui teisme ir teisininkų prašymu gavęs Migracijos departamento sprendimą.
Pareiškėjo atstovai papildė, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą 5 metus 1 dieną, toks sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis Direktyvos dėl laisvo ES piliečių judėjimo nuostatas.
Be to, nuosprendyje teigiama, kad teismas išnagrinėjo ir atsakovų atsakymus į skundus. Atsakovų atstovai su skundu nesutiko, prašydami jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė teismo skundo netenkinti.
Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba paaiškino, kad sprendimas neįleisti Kasemo šių metų gegužės 28 dieną buvo priimtas, vadovaujantis Migracijos departamento 2019 metų gegužės 27 dienos sprendimu, kuriuo buvo reikalaujam uždrausti atvykimą iki 2024 metų gegužės 27 dienos. Teismo nuosprendyje teigiama, kad Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnai, vadovaudamiesi teisės aktų nustatyta tvarka, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Migracijos departamentas taip pat su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas nurodė, kad jis priėmė sprendimą, vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento (VSD) kreipimusi su prašymu įtraukti Latvijos pilietį Maratą Kasemą į nepageidaujamų asmenų sąrašus. Atsakovas tvirtino, kad Migracijos departamento priimtas sprendimas yra "teisėtas ir pagrįstas".
VSD su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. VSD nurodė, kad skundžiami sprendimai yra "teisėti ir priimti atsakovų kompetencijos ribose, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti".
"Sprendime aiškiai įtvirtintas faktinis pagrindas, t. y. duomenys ir aplinkybės, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas aktas — pareiškėjo veikla, susijusi su jo, kaip Lietuvoje veikiančio "Sputnik" informacinio portalo "sputniknews.lt" kuratoriaus ir vyriausiojo redaktoriaus veikla sistemingai skleidžiant propagandinę informaciją, <...>", — aiškino VSD.
Teismo sprendimas
Teismas Kasemo skundą atmetė bei pažymėjo, jog visų atsakovų priimti sprendimai "buvo padaryti pagrįstai". Nurodoma, kad ginčijamame sprendime "grėsmė valstybės saugumui grindžiama ne bendro pobūdžio spėjimais, o konkrečiais duomenimis".
Be to, pabrėžiama, kad minėtame sprendime nebuvo galima pateikti visos informacijos apie galimą keliamą žurnalisto "grėsmę valstybės saugumui", kadangi dalis jos pagal Lietuvos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą yra įslaptinta VSD nurodymu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Agentūra griežtai nesutinka su teismo sprendimu ir ketina iki galo ginti Kasemo teises ir interesus.
"Teismas aptarė tik nereikšmingus mūsų skundo motyvus, o beveik visi pagrindiniai argumentai liko neatsakyti. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra labai silpnai motyvuotas ir mūsų argumentai liko be atsakymų, matome pakankamai pagrindų apeliacijai, kurią planuojame pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui", — tvirtina MIA "Rossija segodnia" teisės skyriaus atstovai.
Sputnik Lietuva priespauda Lietuvoje
Per pastaruosius metus Sputnik Lietuva vis dažniau susiduria su priespauda Lietuvoje. Tai ypač išryškėjo po Lietuvos prezidento ir Europos Parlamento rinkimų bei balsavimo dviejuose referendumuose, kuriuos agentūra aktyviai apšvietė.
Be to, vasarą buvo užblokuota prieiga prie tinklalapio Lietuvos teritorijoje. Priežastis buvo tariamas "autorinių teisių pažeidimas", kurio skundėsi Lietuvos radijas ir televizija (LRT). Praėjus beveik trims savaitėms, prieiga prie svetainės buvo atkurta, pašalinus tariamai autorinių teisių saugomą turinį.
Rugsėjo mėnesį vykusiame ESBO žurnalistų saugos posėdyje Kasemas teigė, kad Lietuvos valdžia nevengia jokių būdų, siekdama priversti Sputnik Lietuva žurnalistus nutraukti veiklą. Anot jo, Vilniaus veiksmai yra panašūs į politinį terorą.
Kasemo teigimu, nepageidaujamoms žiniasklaidos priemonėms Lietuvoje grėsmė kyla iš pačios valstybės, politikams draudžiama bendrauti su Sputnik, o į redakcijos darbuotojų namus ateina Valstybės saugumo departamento atstovai.
Be žurnalisto posėdyje dalyvavo kiti Rusijos atstovai, kurie taip pat perskaitė pranešimus apie žmogaus teisių pažeidimus ir politinių disidentų persekiojimą Lietuvoje. Vėliau iš Lietuvos delegacijos pusės kilo neigiama reakcija.
Politikos analitikas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva pakomentavo Vilniaus pasipiktinimą ir pažymėjo, kad Lietuvos valdžia pasipiktinusi tik todėl, kad Vakarai susiduria su realia žmogaus teisių padėtimi Lietuvoje.
Lapkričio pabaigoje laidos "Sava tiesa" eteryje MIA "Rossija segodnia" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Andrejus Blagodyrenko teigė, kad įvykiai, susiję su Sputnik redakcijomis Baltijos šalyse, nėra atsitiktiniai, o valdžia su žurnalistais elgiasi kaip "šauna į galvą".